BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

laisvalaikis

You are browsing the archives of laisvalaikis.

Gražutės parko ekspozicija

Ši vasarą maloni netikėtumais. Gimtojo Kauno Karo muziejaus naujovės nublanko prieš provincijos miestelio ekspozicijas…

Čia Gražutės parko puslapis internete

Dedelis Gražutės parko pastatas Slakao miestelio centre nežadėjo netikėtumų

Dedelis Gražutės parko pastatas Salako miestelio centre nežadėjo netikėtumų

O buvo taip – kai atostogų finansai dainuoja romansus, nutarėme draugus Zarasų rajone aplankyti – jau seniai kvietė, legendas sekė apie intelektualų ir menininkų apgyventą Salako miestelį. Atvykus draugai vis įkalbinėjo vietinio regioninio parko centrą aplankyti – mol ypatingas.

Ką pamatėme, trūksta žodžių aprašyti, tai daugiau nuotraukomis papasakosim.

Bat parašysiu šitaip - KIEKVIENAS turi čia pabūti. Taip užsidžiaugėm, kad dar savaitę draugus viešnage kankinom, visas Gražutės parko įžimybes (o jų daug ir įvairių) apvaikščiojom ir apiplaukėm. (Gražutės marios gražesnės net už Kauno).

ir dar  - čia nenuobodu.

Į pradžią

Visų pirma - labai gražūs "gamtiški" lankytojų centriuko baldai

Visų pirma - labai gražūs centriuko baldai

Smagu, kai turistui yra kur atsisėsti, kalbantis su maloniais ir paslaugiais darbuotojais

Smagu, kai turistui yra kur atsisėsti, kalbantis su maloniais ir paslaugiais darbuotojais

vandens fontaniukas - jauki smulkmena

vandens fontaniukas - jauki smulkmena

Visos Gražutės parko įdomios vietos sudėtos į žemėlapį - mįslę. Nuleidžiamame ekrane grupėms demonstruojami fimai

Visos Gražutės parko įdomios vietos sudėtos į žemėlapį - mįslę. Nuleidžiamame ekrane grupėms demonstruojami fimai

Kitas siurprizas - Salako "Jūrų muziejus", Klaipėdos muziejaus "konkurentas". Kolekcijos savininkė 80-metė močiutė dar idomesnė.

Kitas siurprizas - Salako Jūrų muziejus, Klaipėdos konkurentas. 80 metė jūrų kolekcijos savininkė pati viską super įdomiai rodo ir pasakoja

pasirodo, ties Salaku sustojo ledynmečio ledynai. Apie čia smulkiai papsakota

pasirodo, ties Salaku sustojo ledynmečio ledynai. Apie čia smulkiai papsakota

labai originalūs centriuko baldai, pilni mįslių ir gyvosios gamtos elementų

labai originalūs centriuko baldai, pilni mįslių ir gyvosios gamtos elementų

Atgal - prie kitų muziejų

Rodyk draugams

KGB genocido aukų muziejus

Genocodo aukų muziejus (KGB muziejus), Vilnius
Taigi, ir pradėsim nuo Genocido aukų, liaudyje vadinamo KGB, muziejaus. Iš karto perspėju - nuosekliai jį apžiūrėti reikia bent trijų apsilankymų. Vien rūsių su kalinimo, kankinimo (KGB žargonu - fizinio poveikio) ir šaudymo kameromis apžiūrėjimas užima dvi valandas. Šioje dalyje mums ekskursiją vedė gidas Ričardas, po jo sukrečiančio ir įtaigaus pasakojimo dar ilgokai negalėjome atsigauti ir klaidžiojame painiais koridoriais vieni.

KGB požemio kalėjime daug paslapčių...

KGB požemio kalėjime daug paslapčių...

Pirmame muziejaus aukšte holas su KGB aukų fas-anfas nuotraukomis (tam tikra šios idėjos atmaina rodoma Vilniuje ŠMC kaip didžiausia naujiena…). Muziejaus konferencijų salė irgi įrengta intriguojančiai, čia už kelis litus galima pažiūrėti tokių filmų, kokių kitur nepamatysi, pavyzdžiui žiaurų Ukrainos meninį filmą apie Stalino sukeltą badmetį. Ekspozicijos apie Lietuvos partizanus labai meniškos ir modernios, nors įrengtos prieš 5 metus. Čia rodomos ir uniformos, kurias dėvėjo partizanai, ir pancer faustas, ir bunkerių įrengimo schemos (darytos KGB)

Kompiuteryje yra vienas vienintelis filmas, bet vertas kad jį pažiūrėti iki galo

Kompiuteryje yra vienas vienintelis filmas, bet vertas kad jį pažiūrėti iki galo

Ypač įdomus filmas demonstruojamas salėje, pasakojančioje apie sovietų pajėgas, dalyvavusias kovose su partizanais. Tai KGB mokomasis filmas “Surask partizanų bunkerį”, sukurtas 1968 metais, jau seniai užsmaugus ginkluotą pasipriešinimą. Tai baimės jiems įvarė lietuviai (Estijos ir Latvijos jauni vyrai galvas padėjo SS gretose, tad partizaninis judėjimas ten buvo kuklesnis, bet dėl to į Sibirą latvių ir estų ištrėmė nė kiek ne mažiau). Įdomiai pateikta partizanų spaudos istorija, iki šiol randami bidonai su partizanų štabų dokumentais ir leidiniais. Muziejaus knygynėlyje knygos neįtikėtinai pigios - be prekybinio antkainio, tad verta turėti keliolika litų.

Totalinį sekimą galima išbandyti ir pačiam - sekti kitus muziejaus lankytojus

Totalinį sekimą galima išbandyti ir pačiam - sekti kitus muziejaus lankytojus

Antras aukštas pasakoja apie KGB istoriją Lietuvoje bei šios organizacijos struktūrą. Atkurtas pasiklausymo kambarys sudomino - grindyse yra parodyti telefono kabeliai - pasirodo visas ryšys sovietmečiu ėjo pro šį pastatą, tad klausytis telefoninių pokalbių buvo galima tiesiai iš OTO skyriaus kabinetų. Yra ir seno KGB šlovės kambario (raudojo kampelio) rekonstrukcija su rankų darbo sienlaikraščiais. Deja dalis šviestuvų ekspozicijose neveikia - kaip paaiškino prižiūrėtojai, dėl taupymo. (ir kiek gi taip sutaupoma…?) Tad atmosfera tikrai paslaptinga ir gūdi.
Labai baisus muziejaus koridorius su sovietų represuotų šeimų nuotraukomis per visą sieną ir nuskeltas pasenęs veidrodis, atspindintis pamėkliškus lankytojų siluetus.

Mistiškai judantys vaizdai su tremtinių nuotraukomis - dar niekur nematytas metodas

Mistiškai judantys vaizdai su tremtinių kapų nuotraukomis - dar niekur nematytas metodas

Kitoje koridoriaus pusėje ekspozicijos apie kalėjimus, lagerius, tremtį. Kalėjimų patalpa patiko dėl palubėje ištiesto spygliuotų vielų tinklo ir metalinių vaizdų. Trėmimai ir grįžimas namo po Stalino mirties pateikti be jokių naujovių, bet jaudinančiai. Lenktame ekrane galima pasižiūrėti specialų filmą.

Labai daug medžiagos sudėta į paskutinę patalpą, kurioje pasakojama apie taikų pasipriešinimą. Dar daugiau medžiagos kompiuteriniame terminale su prisilietimams jautriu ekranu. Slapta KGB filmuoti kadrai - B. Sadūnaitės tardymas, demonstracijos. Visa tai vainikuoja užuomina į Sąjūdį - didelis pano virš sovietinės nykumos. Patalpa pritemdyta, tad primena rezistentų ar pogrindininkų konspiracinę veiklą. O už stiklo sienos - KGB fotolaboratorija, išlikusi čia nuo 1991-ųjų, kai jie pagaliau sugrįžo į savo Tėvynę:)

Pasirodo, Lietuvoje rezistentų judėjime aktyviausiai dalyvavo katalikų bažnyčia

Pasirodo, Lietuvoje rezistentų judėjime aktyviausiai dalyvavo katalikų bažnyčia

Daug dėmesio skiriama katalikų bažnyčios veiklai - Katalikų bažnyčios kronikai, kurios platinimo tinklo net KGB nesugebėjo susekti. Šioje patalpoje irgi nedaug technologijų, tiesiog profesionaliai išdėstyti eksponatai, nuotraukos, tekstas.

Išvada - ne veltui šis muziejus populiarus tarp užsieniečių. Čia ir forma ir turinys pasakoja istoriją NEnuobodžiai.

Informatyvus ir muziejaus tinklalapis internete, bei facebook-e

Labai sveika, kad muziejus dirba ir šeštadieniais ir sekmadieniais, nuo pernai metų rengia ir muziejų naktis (apie gegužės 15) - tada jį ir atradom. Post Scriptum - savaitraštis “Veidas” paskelbė šį muziejų labiausiai užsienio turistų lankomu.

Grįžti prie kitų muziejų

Rodyk draugams

Pedagoginis ir Sugiharos muziejai Kaune

2006 metais atidaryta Kauno pedagoginio muziejaus ekspozicija “Iš amžių glūdumos į mus”. Liūdna šio muziejaus kraustymosi istorija - dabartinis bjauriai ružavas pastatas - jau devintas nuo 1922 metų. Pirmame aukšte - memorialinis kambarys muziejaus įkūrėjui V. Ruzgui, rūbinė, didžiulis WC. Deja, nėra jokio informacinio centro, tad atėjus į ekspoziciją su angliškai kalbančiais draugais, kasininkė (rūbininkė?) puolė paniškai ieškoti ko nors, galinčio susikalbėti. Muziejaus interjero spalvos bjaurios kaip ir eksterjero (tokiu atveju teisinamasi paveldo apsauga …). Muziejus turi mažą ir blankią iškabą, nors yra Kauno centre - Vytauto prospekte, šalia didžiulio pėsčiųjų srauto. Yra erdvus kiemas ekskursijų autobusams.

Ekspozicija atspindi ne pedagoginę raidą, bet visą Lietuvos švietimo istoriją. (Platus užmojis palyginti nedideliai, kelių šimtų kvadratinių metrų dydžio parodai). Yra tokia kaip ir įvadinė salė - įdomiai padaryta, deja per jos puošmeną - skaitmeninį projektorių nieko neteko pamatyti. Draugams išverčiau diplomatiškai - medžiaga ruošiama …(nuo 2006-ųjų???). Senasis laikotarpis - iki tarpukario - gražus, deja turinio atžvilgiu silpnokas - tai yra forma, dizainas, originalūs baldai ir instaliacijos dangsto turinio spragas. Dominuoja grafiškai perteikiama istorija, - o kur gi eksponatai? - nustebę paklausė mano svečiai. Ir jiems ir man patiko daraktorinės mokyklos modelis ar maketas, įspūdingai apšviestas iš apačios oranžine šviesa. Tarpukario ekspozicija įdomesnė, čia turinys ir forma labiau papildo vena kitą - net apšalom, kiek daug ir kokių įvairių mokymo priemonių buvo Smetonos laikais.  Labiausiai patiko naujausių laikų švietimo ekspozicija - šimtai stalčių, siena su durelėmis su mini instaliacijomis iš dviejų paralelinių pasaulių - sovietmečio ir išeivijoje. Man įdomi buvo pastaroji, svečiams, aišku, sovietinė. Deja, viską reikėjo versti, nes ekspozicija tik viena - lietuvių - kalba. Ar įdomu? Taip, nors galėtų būti geriau.

Dėmesio, šis muziejus tui naują (ir protingesnį) pavadinimą. Jis vadinasi Lietuvos švietimo istorijos muziejus ir aktyviai socializuojasi facebook-e.

Visai šalia, truputį palypėjus, 2008 metais atnaujintas (sponsorius - Japonijos vyriausybė) muziejus Sugiharos namai. Muziejus nemokamas, įsikūręs privačiame name (prieš ekskursiją neįkyriai siūloma paaukoti jo išlaikymui).  Ekspozicija “Vizos gyvenimui” tikrai pakėlė ūpą. Čia kalbama ne apie kelių šimtų metų istoriją, o apie keliolikos mėnesių trukmės įvykius. Aišku, nekenktų žinoti tų įvykių kontekstą, literatūriškai aprašytą E.M. Remarko romane. Esmė ta, kad iki Vokietijos - SSRS karo, nacių vadovybė stengėsi žydus išvyti iš Vokietijos, siūlė net tuometiniam sąjungininkui Stalinui juos priimti. Deja, problemų kamuojami Vokietijos kaimynai žydų priimti netroško - juk prieš išvejant naciai atimdavo visą jų turtą… Tad Vokietijos žydai tapo žmonėmis be Tėvynės, kurie jautė artėjantį karą, bet niekur negalėjo ištrūkti. Tokioje situacijoje Kaune reziduojantis Japonijos diplomatas Chiunė Sugihara sugalvojo genialią išeitį… kokią - sužinosite atėję į muziejų).

Ekspozicijoje yra plazminis ekranas (apsilankymo metu neveikė), kompiuterinis terminalas (jame tiesiog pakartota ekspozicijoje sutalpinta medžiaga), mini konferencijų salytė. Viskas atrodo įtaigiai ir neblogai. Nustebino paskutinis parodos akcentas - mažame kambarėlyje palubėje sudėti keturi griozdiški skaitmeniniai projektoriai, kurie ant keturių sienų rodo kažkokias psichodelines nesąmones - atseit sukuria karo nuotaiką. Viskas nenuobodu, išskyrus šią paskutinę dalį.

Į pradžią

Rodyk draugams