BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nenuobodus muziejus

You are browsing the archives of Nenuobodus muziejus.

Jurbarko muziejai

Jurbarko kraštotyros muziejus

Muziejus besidomintiems Jurburgo istorija

Muziejus besidomintiems Jurburgo istorija

Keliaujant įstabiomis Nemuno pakrantėmis keliu Kaunas - Ventės ragas stebėti paukščių, verta stabtelėti Jurbarke. Tai vienas iš Lietuvos miestų, kurio istorija vingiuota ir unikali.

Jurbarko muziejus - gražiame pastate gražiame parke

Jurbarko muziejus - gražiame pastate gražiame parke

Ją papasakoti bandyta Jurbarko kraštotyros muziejaus restauruotame dvaro pastate. Pastatas gražiame parke. Gražiai restauruotas ir iš lauko, ir iš vidaus. Bėda tame, kad įdomiai istorijai reikia įdomių eksponatų. Jei jų nėra, tenka suktis iš padėties. Pavyzdžiui, gaminti kopijas, replikas, improvizuoti. Ir nenukrypti į prastą skonį.

Vertingų medžio raižinių aplinkoje nedera šiuolaikinė buitinė aparatūra - TV ir muzikinis/video centras

Vertingų medžio raižinių aplinkoje nedera šiuolaikinė buitinė aparatūra - TV ir muzikinis/video centras

Taigi, įvadinėje salėje pasižiūrime filmą. Originali mintis, deja filmas ne apie Jurbarko istoriją, o apie Kauno - Jurbarko kelyje esančias įžymybes. Toks filmas turizmo informacijos centre tinktų puikiai, o žiūrint jį čia, Jurbarko kraštotyros muziejuje nervina klausimas - prie ko čia Jurburgas? Ar jis kokia krašto sostinė buvo, ar kaip? Nevykusiai atrodo mintis buitinį muzikinį centrą, per kurį sklinda garsas, pastatyti pačiame

Didelis baldas eksponatų trūkumui užmaskuoti. Eksponatų muziejus įsigys, tik kur juos rodys?

Didelis baldas eksponatų trūkumui užmaskuoti. Eksponatų muziejus įsigys, tik kur juos rodys?

salės priekyje, lyg kokią puošmeną miesčionio namuose (pvz. Labai labai didelį televizorių).

Senosios istorijos salėje kampuose gražūs skydai su miesto istorija, bet pro langus plieskianti saulė (jokių užuolaidų nėra) trukdo apžiūrėti kelis ginklus, idėtus į keistą ekspozicinį baldą su baldakimu. Baldakimas lyg paslepia šviestuvėlius, bet prie ko tas vėlyvųjų viduramžių lovos papuošalas?

Geras dalykas tie kompiuteriai, bet kam šviestuvą kabinti tiesiai virš ekrano?

Geras dalykas tie kompiuteriai, bet kam šviestuvą kabinti tiesiai virš ekrano?

Originalus baldas - kompiuteris vis užstrigdavo, tad atsiprašinėjanti prižiūrėtoja jį paleisdavo iš naujo. Visai įdomu juo žaisti, bet blankų vaizdą dar labiau trukdė stebėti tiesiai virš ekrano kabantis šviestuvas ir nepridengti langai… pati patalpa tuštoka. Greta - caro laikų kambario atmosferą bando suvulgarinti rūmų

Dvaro šeimininkų manekenų veidai primena vampyrus iš filmą apie Drakulą

Dvaro šeimininkų manekenų veidai primena vampyrus iš filmą apie Drakulą

šeimininkų manekenai, primenantys vampyrus. (Kažkas nepasisekė su veidų makijažu ar gal būt su jo nebuvimu). Linksmiausia ekspozicijos dalis - rūbinė, kuroje gaima persikūnyti į įvairius tipažus ir nusifotografuoti, seniai naudajama ir Šiaulių Aušros muziejuje, kur Dvaro atmosfera atkurta rūpestingiau ir profesionaliau.
Ekspozicijos puošmena turėjo būti interaktyvus žaidimas, kaip kryžiuočiai

Nuo kada kareivėlių stumdymas gražiame makete vadinamas interaktviu žaidimu?

Nuo kada kareivėlių stumdymas gražiame makete vadinamas interaktviu žaidimu?

puola pilį, o lietuviai ginasi. Deja, tai tik gražus pavadinimas. Taip pavadintas maketas su žaisliniais kareivėliais, kurių vis mažėja, nes dėl neįdėtos apsaugos sistemos figūrėles “skolinasi” lankytojai…

Žaidimo bėda - kareivėlių dingimas (gal juos keršydami nusavina buvusių dvaro šeimininkų vaiduokliai)

Žaidimo bėda - kareivėlių dingimas (gal juos keršydami nusavina buvusių dvaro šeimininkų vaiduokliai)

Išvada - stengtis per maža, stengtis reikia labiau.

Ar nuobodu - ne!, bet lieka jausmas, kad kažkas nepadaryta iki galo.

Į pradžią

Rodyk draugams

Pasenusi “sekta”

Lauke rodyti (eksponuoti) įvairius daiktus ir žinias daug pigiau. Tuo piktnaudžiauja reklama, užgrobdama vis daugiau vietos. Dabar  reklamos užsakovai taupo pinigus, tad reklamos verslininkai priversti skelbti daug vadinamos “socialinės” reklamos ( pagal sutartį su Savivaldybe, reklamos stendai negali būti tušti) .

Skandalinga paroda "Sekta" raklamuojama praėjus mėnesiui po jos pabaigos

Skandalinga paroda

Bet…  Štai gegužės 9-30 dienomis geležinkelio stoties antro aukšto salėse buvo eksponuojama puiki ir skandalinga (šaipėsi iš įvairių nesąmonių, minėdama pavardes, o ne abstrakčiai) M. Vosyliūtės paroda “Sekta”. Šią parodą aprašė geriausias LT šiuolaikinis kultūros žurnalas “Kultūros barai”. Marta Vosyliūtė imponuoja net nevyniojančiam į vatą kritikui Kęstučiui Šapokai. Paroda, deja, baigėsi gegužės gale, bet lauko reklamos skydai, priklausantys “ClearChenel” vis dar kviečia ją aplankyti.  Praėjus MĖNSIUI po parodos pabaigos… O kaip gi kitaip, juk pakeisti plakatus kainuoja, o Savivaldybės kontrolieriai, turintys tuo rūpintis, geriau gaudo smulkius reklamos taisyklių pažeidėjus:) - stambių firmų geriau neliesti…

Rodyk draugams

Technikos muziejus - vaikams ir šeimoms

Technikos (Energetikos) muziejaus Vilniuje

Technikos muziejaus virsmas iš Energetikos muziejaus truko daugiau negu trejus metus ir buvo solidžiai finansuojamas Europos sąjungos lėšomis. Viso investuota virš 14 milijonų litų, muziejaus plotas dabar net 5000  kvadratinių metrų. (Gal tai didžiausias muziejus Lietuvoje?). Nuostabu tai, kad šiuos darbus įveikė viešoji įstaiga, turinti vos kelis darbuotojus, dviejų konsultantų padedama. Informacijos, kas projektavo rekonstrukciją,  kas sukūrė ir įgyvendino ekspozicijos projektą muziejaus tinklalapyje nepavyko rasti.

Muziejuje teko lankytis du kartus - po atidarymo pernai rudenį ir šių metų rugsėjo mėnesį. Pirmas apsilankymas paliko keistą įspūdį - trumpai reziumuočiau “pusė lupto, pusė skusto” - iš sienų kyšo laidai, kompiuteriniai terminalai neveikia, eksponatai be aprašų, suversti bet kaip.

Kilnojamoji Getės instituto paruošta paroda apie šiuolaikinę  muziką
Kilnojamoji Getės instituto paruošta paroda apie šiuolaikinę muziką

Ką gi, “šturmo” prieš atidarymą nepavyksta išvengti ir garsiems užsienio muziejams, tad apsilankiau po metų. Šį kartą vaizdas geresnis - atidarytos visos salės, kompiuteriai veikia (išskyrus vieną), rūsyje - vokiečių paruoštos  kilnojamos parodos pasaulinė
premjera. 10 litų už bilietą sumokėjęs lankytojas nesijaus nuskriaustas (ICOM nariams lankymas nemokamas, kaip daug kur Lietuvoje).

Energetikos muziejaus ekspozicijos fragmentas - sovietinė technika
Energetikos muziejaus ekspozicijos fragmentas - autentiška sovietinė technika

Taigi, pirmiausia, kas džiugina. Didžiulės erdvės - džiugina sielą. Autentiškas pastatas, ir caro laikų, ir sovietmečio palikimas įdomus ir Lietuvos , ir užsienių turistui.  Neišlepęs vietinis lankytojas su vaikučiais aikčioja nuo vadinamųjų “interaktyvių” eksponatų - o jų - net dvi salės! Smagu pavaikščioti po nedidelę, bet esančią po stogu senovinių automobilių ekspoziciją. Galima užsisakyti vieną iš dviejų edukacinių programų. Miesto centre esantis muziejus lankytojų skaičiumi tikrai nesiskųs.

O dabar - kelios kritinės pastabos po antrojo apsilankymo šioje technikos mylėtojų “mekoje”.

Technika ir technologija atrodo labai dėkingos temos - eksponatų ir medžiagos turėtų būti nors vežimu vežk. Apie tai užsimena Libertas Klimka straipsnyje “Technikos muziejaus senojoje Vilniaus elektrinėje koncepcijoje” (Muziejiniai Vilniaus istorijos kontekstai, Vilnius, 2008. p.65). Deja mūsų šalis niekada nebuvo techninės pažangos priešakyje (Turėjome lyg didžiausią pasaulyje atominę elektrinę, dabar jau turime didžiausią likviduojamą elektrinę:) Taigi ekspozicijų turinys fragmentiškas ir chaotiškas, šokinėjama per laikotarpius ir technikos rūšis, o tai neišvengiamai atsiliepė ir formai. Jei ekspozicijos grafika graži ir profesionali, tai jos išdėstymas erdvėje - apverktinas. Didelio formato plakatai neintegruoti į ekspoziciją.

Šios ekspozicijos apšvietimas - kita silpnoji vieta. Ypač neprofesionaliai atrodo stikliniai gaubtai, kurių viršuje, centre esanti skylė naudojama halogeniniam šviestuvui (ir dulkėms) įleisti. Taip eksponatai apšviečiami tik iš viršaus. Daugiausia prožektorių sukoncentruota pirmo aukšto foje esančioje erdvėje, skirtoje “techno”muzikos festivaliams ir madų šou.

Atrodo, kad labiausiai vykusi muziejaus dalis - senoji sovietinė įranga (žiūrėkite foto aukščiau). Nors ji pasidengusi storu dulkių sluoksniu (ar juokas išvalyti tokius sunkiai prieinamus plotus - čia gal ir šiuolaikinė technika bejėgė?), bet tikrai įdomi ir mažam ir suaugusiam.

Geras apšvietimo dizaineris šį dominuojantį muziejaus akcentą paverstų meno kūriniu:) Deja, čia nebuvo nei gero, nei blogo apšvietimo dizainerio.

Taigi, ateities muziejininkų ir dizainerių kartos turės ką veikti šiame muziejuje ilgus metus, o tai ir gi gerai. Apibendrinant - muziejus ne be trūkumų, bet nenuobodus! daugiau.

Muziejus savo inovatyviai tvarkomoje facebook-o svetainėje paskelbė apie atnaujintos ekspozicijos atidaryma. Štai čia nuotraukos. Važiuosim į Vilnių (kol jis dar mūsų, cha cha) pažiūrėti.

O kol kas pristatom mažą privatų Skaudvilės technikos muziejų.

Lankytoją pasitinka menas iš plūgų ir girnapusių

Lankytoją pasitinka menas iš plūgų ir girnapusių

Tai privatus muziejus, neturintis nei didelių patalpų, nei personalo, tvarkomas vieno žmogaus - entuziasto, su keliais savanoriais pagalbininkais. Sukaupta dvidešimt trys tūkstančiai eksponatų (neskaičiavau), ir kokių…

į pradžią

turtingiausia Lietuvoje technikos kolekcija glaudziasi kukliose pašiūrėse

turtingiausia Lietuvoje technikos kolekcija glaudziasi kukliose pašiūrėse

Tie eksponatai - liudijimas, ką pasišventęs žmogus gali savo jėgomis padaryti. Ypač žavūs XXa. pradžios traktoriai, visa kita siūlau pamatyti patiems.

ie eksponatai nedega, bet ... rūdija, nors atrodo lyg nauji

šie eksponatai nedega, bet ... rūdija, nors atrodo lyg nauji

jaunesnis Fordson brolis - jau guminiais ratais

jaunesnis Fordson brolis - jau guminiais ratais

Į pradžią

Rodyk draugams

Bažnytinio paveldo muziejus “must see”

Bažnytinio paveldo muziejus Vilniuje

Bažnytinio paveldo muziejaus ekspoziciją reikia pagirti. Giriu. Dėl dviejų priežasčių - pirmoji, kad ją kuravo bažnyčios atstovai, o ne ateistai:), tad ekspozicija pristato bažnytinį pavaldą ne iš menotyrininkų, bet iš pačios bažnyčios pozicijų.  Antroji priežastis ta, kad ji įsikūrė vietoje, kurioje iki tol “vargo” niekam nerūpintis, kultūros valdininkų užribyje atsidūręs Architektūros muziejus.

Ekspozicija klasikinio tipo, jokių naujovių, įmantrybių čia neradau, bet ir … nepasigedau. Eksponatų baldai kokybiški, solidūs. Dirbtinė šviesa gražiai dera su natūralia. Sienų, grindų, baldų spalvos ir faktūros džiugina akį. Kitaip ir neturėtų būti, muziejaus ekspoziciją kūrė kviestinė specialistė iš Vokietijos. Aprašai aiškūs, papildomai dar nuomojamas audiogidas (jo nesiklausiau), yra ir labai išsamus spalvotas katalogas - taigi tekstiniai daliai skirta tikrai daug dėmesio. Yra edukacinė klasė, kino salytė - išvada tokia: Vilnių, bažnyčių miestą, šis muziejus tikrai praturtino. 8 litų už bilietą suaugusiems tikrai negaila, o vaikams ir senjorams yra nuolaidos. Dėmesio, paskutinį mėnesio penktadienį, lankymas nemokamas:)

Yra keli nežymus ekspozicijos trūkumai. Kai kurie naujo muziejaus baldų stiklai purvini, vitrinų durys užsidaro nesandariai - tad dulkėms kelias atviras. Gražusis katalogas kainuoja net 15 litų (palyginkim su trečdaliu storesniu Genocido aukų muziejaus “Gidu po ekspozicijas”, tekainuojančiu 8 litus). Šitas muziejus nenuobodus! Esate laukiami. Muziejaus skiltis Facebook-e.

Muziejuje neleidžiama fotografuoti, tad siūlau pažiūrėti video reportažą iš atidarymo (kuriame dominuoja valdžios žmonės, o ne ekspozicija). Jį rasite čia. Bendras ekspozicijos įvertinimas - puikus. Yra į ką žiūrėti, yra ką naujo sužinoti. Bažnyčiai atsiėmus pastatą de facto ir parodžius pavyzdį, kaip tvarkytis su paveldu, spręsis ir Architektūros muziejaus reikalai - jo fondus lyg rengiamasi integruoti į Vilniaus miesto muziejų, o pastarąjį įkurdinti Technikos muziejuje, apie kurį - kitos pastraipos.

Visai kitokie žodžiai buvo skirti Tytuvėnų sakralinio meno muziejui. Bet dėl tragiško pastarojo likimo, nieko ten neanalizuosim, užteks kelių nuotraukų.

Į pradžią

Jei ne gaisras, muziejus galėjo plėstis ir tapti vertu eksponatų, suvežtų iš visos Lietuvos

Jei ne gaisras, muziejus galėjo plėstis ir tapti vertu eksponatų, suvežtų iš visos Lietuvos

taip atrodė įėjimas į muziejų iki nelemtojo gaisro

taip atrodė įėjimas į muziejų iki nelemtojo gaisro

Bendras salės vaizdas - medinės grindys, medinės lubos, kuklūs baldai ir neįkainojami eksponatai

Bendras salės vaizdas - medinės grindys, medinės lubos, kuklūs baldai ir neįkainojami eksponatai

Skylės po atminimo lenta dabar atrodo pranašiskai

Skylės po atminimo lenta dabar atrodo pranašiskai

Rodyk draugams

Pedagoginis ir Sugiharos muziejai Kaune

2006 metais atidaryta Kauno pedagoginio muziejaus ekspozicija “Iš amžių glūdumos į mus”. Liūdna šio muziejaus kraustymosi istorija - dabartinis bjauriai ružavas pastatas - jau devintas nuo 1922 metų. Pirmame aukšte - memorialinis kambarys muziejaus įkūrėjui V. Ruzgui, rūbinė, didžiulis WC. Deja, nėra jokio informacinio centro, tad atėjus į ekspoziciją su angliškai kalbančiais draugais, kasininkė (rūbininkė?) puolė paniškai ieškoti ko nors, galinčio susikalbėti. Muziejaus interjero spalvos bjaurios kaip ir eksterjero (tokiu atveju teisinamasi paveldo apsauga …). Muziejus turi mažą ir blankią iškabą, nors yra Kauno centre - Vytauto prospekte, šalia didžiulio pėsčiųjų srauto. Yra erdvus kiemas ekskursijų autobusams.

Ekspozicija atspindi ne pedagoginę raidą, bet visą Lietuvos švietimo istoriją. (Platus užmojis palyginti nedideliai, kelių šimtų kvadratinių metrų dydžio parodai). Yra tokia kaip ir įvadinė salė - įdomiai padaryta, deja per jos puošmeną - skaitmeninį projektorių nieko neteko pamatyti. Draugams išverčiau diplomatiškai - medžiaga ruošiama …(nuo 2006-ųjų???). Senasis laikotarpis - iki tarpukario - gražus, deja turinio atžvilgiu silpnokas - tai yra forma, dizainas, originalūs baldai ir instaliacijos dangsto turinio spragas. Dominuoja grafiškai perteikiama istorija, - o kur gi eksponatai? - nustebę paklausė mano svečiai. Ir jiems ir man patiko daraktorinės mokyklos modelis ar maketas, įspūdingai apšviestas iš apačios oranžine šviesa. Tarpukario ekspozicija įdomesnė, čia turinys ir forma labiau papildo vena kitą - net apšalom, kiek daug ir kokių įvairių mokymo priemonių buvo Smetonos laikais.  Labiausiai patiko naujausių laikų švietimo ekspozicija - šimtai stalčių, siena su durelėmis su mini instaliacijomis iš dviejų paralelinių pasaulių - sovietmečio ir išeivijoje. Man įdomi buvo pastaroji, svečiams, aišku, sovietinė. Deja, viską reikėjo versti, nes ekspozicija tik viena - lietuvių - kalba. Ar įdomu? Taip, nors galėtų būti geriau.

Dėmesio, šis muziejus tui naują (ir protingesnį) pavadinimą. Jis vadinasi Lietuvos švietimo istorijos muziejus ir aktyviai socializuojasi facebook-e.

Visai šalia, truputį palypėjus, 2008 metais atnaujintas (sponsorius - Japonijos vyriausybė) muziejus Sugiharos namai. Muziejus nemokamas, įsikūręs privačiame name (prieš ekskursiją neįkyriai siūloma paaukoti jo išlaikymui).  Ekspozicija “Vizos gyvenimui” tikrai pakėlė ūpą. Čia kalbama ne apie kelių šimtų metų istoriją, o apie keliolikos mėnesių trukmės įvykius. Aišku, nekenktų žinoti tų įvykių kontekstą, literatūriškai aprašytą E.M. Remarko romane. Esmė ta, kad iki Vokietijos - SSRS karo, nacių vadovybė stengėsi žydus išvyti iš Vokietijos, siūlė net tuometiniam sąjungininkui Stalinui juos priimti. Deja, problemų kamuojami Vokietijos kaimynai žydų priimti netroško - juk prieš išvejant naciai atimdavo visą jų turtą… Tad Vokietijos žydai tapo žmonėmis be Tėvynės, kurie jautė artėjantį karą, bet niekur negalėjo ištrūkti. Tokioje situacijoje Kaune reziduojantis Japonijos diplomatas Chiunė Sugihara sugalvojo genialią išeitį… kokią - sužinosite atėję į muziejų).

Ekspozicijoje yra plazminis ekranas (apsilankymo metu neveikė), kompiuterinis terminalas (jame tiesiog pakartota ekspozicijoje sutalpinta medžiaga), mini konferencijų salytė. Viskas atrodo įtaigiai ir neblogai. Nustebino paskutinis parodos akcentas - mažame kambarėlyje palubėje sudėti keturi griozdiški skaitmeniniai projektoriai, kurie ant keturių sienų rodo kažkokias psichodelines nesąmones - atseit sukuria karo nuotaiką. Viskas nenuobodu, išskyrus šią paskutinę dalį.

Į pradžią

Rodyk draugams

Kontrabandos muziejus - NEMOKAMAI

Į kontrabandos ekspoziciją įkeltas jūrinis 20 pėdų konteineris, be visokių įdomybių čia ir mėgstama kontrabandistų Audi 80 bei įvairios jau iššifruotos vietęlės, kur slepiama kontrabanda
Į kontrabandos ekspoziciją įkeltas jūrinis 20 pėdų konteineris, be visokių įdomybių čia ir mėgstama kontrabandistų Audi 80 bei įvairios jau iššifruotos vietelės, kur slepiama kontrabanda

Ilgai lauktas vizitas (dirba tik darbo dienomis) - į Muitinės muziejų Vilniuje, Jaruzalės gatvėje. Pažiūrėjus filmą apie jį Youtube susidarė prieštaringas įspūdis. Blogeris “Lokiopedom” parašė labai intriguojantį aprašymą. (Būtinai perskaitykite:) “Gyvas” apsilankymas išsklaidė visas abejones - tai tikrai smagi vieta, kurioje kraupoka Lietuvos istorija papasakota per kontrabandos istorijos prizmę.

Labai įtaigi aplinka žavi ne mažiau negu eksponatai. Ačiū Lietuvos muitinei
Labai įtaigi aplinka žavi ne mažiau negu eksponatai. Ačiū Lietuvos muitinei

Ekspozicijos vertė turbūt formos ir turinio vienovėje, netikėtuose akcentuose, šiuolaikiškose eksponavimo technikose. Ir esmė čia ne kompiuteriniuose terminaluose, garso instaliacijose ar vaizdo projektoriuose - šiais “stebuklais: jau nieko nenustebinsi. Sėmės šaknys slypi puikiame derinyje - technologinių sprendimų, grafikos, skaitmeninės spaudos, interjero sprendinių, ir, aišku, apšvietimo. Kiekvienas laikotarpis turi savitą stilių - medinių dėžių, metalinio konteinerio ar juodai pilką sovietmetį atskleidžiančio laikotarpio spalvų gamą.

Ypač gera pasėdėti ant jaukiai paslėptų minkštų suoliukų muitininkų dovanų sekcijoje. Besėdint teko pastebėti ir kritikuotinų dalykų. Kompiuteriniai terminalai ne iki galo užpildyti informacija. Gatvėje prie muziejaus nėra nuorodų. Muziejus nemokamas (sic!), tad atėjus reikia susirasti muziejininkus, kad įjungtų šviesas ir visus tuos kompiuterius (ak, vis ta krizė, vis tas taupymas).

Ar čia nuobodu - ne!

Atvirkščiai - čia labai įdomu. Kai kurie muziejai turi draugų facebook-e.

Užteks apie Vilnių. Vasarą teko aplankyti Anykščius. Širdis džiaugėsi vietiniame Arklio muziejuje. Yra ten kažkas, kas pritraukia per metus 60000 lankytojų. Šešiasdešimt tūkstančių! Lietuvos žmogui ta tema labai svarbi. Edukacinė duonos kepimo programa labai populiari. Nors ji supaprastinta - lankytojai kepa duonelę iš tešlos ruošinių. O tokiam Prienų muziejuje, į duonos kepimo kursus lankytojai veržiasi, kad ir tešlą patys užsiraugtų…

O apie ekspoziciją tai nėra daug ko kalbėti - didelis klaimas, daug visokių vežėčių, vežimų, karietų, fajetonų, padargų, jokio profesionalaus apšvietimo. Bet lankytojams patinka… nes yra nebrangi ‘kaimiška” užeiga, didelis kiemas, suvenyrų visokių. Ir labai šilti muziejininkai. Nenuobodu.

Grįžti prie kitų muziejų

Rodyk draugams

Europos parkas ir Liubavo malūnas prie Vilniaus

Liubavo malūnas ir Europos parkas

Pasisekė – darbukas suorganizavo ekskursiją į Europos parką ir Liubavo malūną prie Vilniaus.

Ir menas ir aplinkos puošmena. Gaila, kad Lietuvos miestuose tokių kūrinių beveik nėra

Ir menas ir aplinkos puošmena. Gaila, kad Lietuvos miestuose tokių kūrinių beveik nėra

Abu objektai gerai žinomi, dažnai reklamuojami per radiją ir TV. (Tai viešosios įstaigos, išgyvena be biudžeto dotacijų, todėl dirba “rinkos” sąlygomis – daug reklamuojasi), ir, deja, parduoda brangius bilietus… bet pigesnius, negu į Holivudinį kiną.

parko įkūrimo istorija - ir vietos pastatuose sutaupyta, ir visi ekcentai sudėlioti

parko įkūrimo istorija - ir vietos pastatuose sutaupyta, ir visi ekcentai sudėlioti

Iškarto pasakysiu – mums ekskursija nekainavo, bet mačiau lankytojų, kurie neidavo į vidų, šokiruoti bilietų kainų. O juk atvažiavo neprastomis mašinomis… Stebina, kad “kapitalistinė” įstaiga netaiko nuolaidų šeimoms ir panašiai – juk taip lankytojų tikrai būtų daugiau…

beveik Dali pilietinio karo nuojauta...

beveik Dali pilietinio karo nuojauta...

Parke patiko į žemę įkastas konferencijų centras, geras restoranas,

O kaip čia smagiai pašokinėjom!

O kaip čia smagiai pašokinėjom!

gražiai paporinta parko įkūrimo istorija. Prieš įkūrėją ir šeiminką žemai lenkiu galvą. Dalis čia rodomo “meno” kūrinių man per daug modernūs, bet nemažai ir tokių, kurie ir profesionalūs, ir paveikūs.

Tad vykdami į Liubavo malūną – parko filialą už kelių kilometrų,

Pirmą kartą pamačiau taip gražiai subanguotą audeklą su info

Pirmą kartą pamačiau taip gražiai subanguotą audeklą su info

nekantravome visi, net vairuotojas. Malūne pradžiugino begalė veikiančių mechanizmų, kuriuos iš anksto susitarus steigėjas pademonstravo “gyvai”. Istorinė ekspozicija II-e aukšte irgi nebloga.

Veikiantys eksponatai - tikras stebuklas šiais imitacijų laikais, ačiū šeiminkų entuziazmui

Veikiantys eksponatai - tikras stebuklas šiais imitacijų laikais, ačiū šeiminkų entuziazmui

Joje kiek per daug teksto – į stendus tiesiog perkelta anksčiau išleista knyga.

Ekspoziciją užgriozdina didžiuliai baldai - stendai, už stiklo saugomi ne eksponatai... o tekstai ir iliustracijos

Ekspoziciją užgriozdina didžiuliai baldai - stendai, už stiklo saugomi ne eksponatai... o tekstai ir iliustracijos

Bet kas tinka knygos žanrui, atrodo perkrauta ekspozicijoje. Baldai mediniai, tinkantys aplinkai, deja jų apšvietimas netolygus, trukdo skaityti tuos išsamius tekstualinius dirvonus. Labai visiems patiko kompiuterį su aktyviu ekranu maigyti, norėtųsi tik prisėsti, nes žaidimą-galvosūkį “koks įtaisas ką daro”, tenka penkiolika minučių spręsti.

Į pradžią

Gražus ir sudėtingas malūno mechaninis maketas, deja, pasukiojus rankeną sugedo...

Gražus ir sudėtingas malūno mechaninis maketas, deja, pasukiojus rankeną sugedo...

Išvada, čia nenuobodu, gaila, malūnas nedirba žiemą – dėl šildymo kaštų. Daugiau apie malūną ir parką čia

Liubavo malūne tokie puikūs autentiški veikiantys ekspoanatai, kad ta įgrisusi multimedia, ekranai visokie atrodo persistengimas

Liubavo malūne tokie puikūs autentiški veikiantys ekspoanatai, kad ta įgrisusi multimedia, ekranai visokie atrodo persistengimas

Rodyk draugams

Nuotykiai Kauno pilyje

Kauno pilies atstatymo peripetijos ( daugiau yra www.kamane.lt) primena Vilniaus Valdovų rūmų istoriją, tik daug mažesnio masto. Valdovų rūmai jau kainavo apie du šimtus milijonų, Kauno pilis mažiau kaip penkis milijonus. Stebėsime, ar bus Kauno simbolyje įrengta kokia ekspozicija…. Čia informacija, kaip iš paprasto dalyko padaryti labaaai sudėtingą O čia pakelia nuotaiką, prailgina gyvenimą:)

Kauno pilies statyba eina į pabaigą, ar jau galvojama apie ekspoziciją?

Kauno pilies statyba eina į pabaigą, ar jau galvojama apie ekspoziciją?

Vytauto Didžiojo karo muziejus
Pagaliau atėjo diena, kai aplankiau Kauno muziejų karalių – Vytauto Didžiojo karo muziejų (Į naujos ekspozicijos atidarymą deja, niekas nepakvietė…bet įsivedė pažįstamas muziejinkas nemokamai - vis ta pasibaigusi krizė verčia taupyti). Dabar atidarytos tik kelios naujos salės, kitose tebevyksta darbai. Pristatydami ekspozicijos projektą prieš tris metus autoriai žadėjo kažką modernaus, nepaprasto, efektus ir naują žodį muziejinkystėje, jų entuaziazmą transliavo net LTV “Panorama”.

Pirma – kas patiko. Gražūs keli pilių maketai, nors dėl stiklo gaubtų atšvaitų ir neteisingi apšvietimo nepatogu juos apžiūrėti. Gražiai nudažytos sienos. Gražios mūsų Kauno ponios salių prižiūrėtojos. Gražūs du dideli ekranai, deja nieko nerodantys.

Vitrinos apšviestos iš vidaus per mažai, tad saulėtą dieną "blikai" trukdo matyti ekspoanatus

Vitrinos apšviestos iš vidaus per mažai, tad saulėtą dieną

Viduje nustebino keli nepavykę dalykai. Pirmas – istorinė maišalynė – čia ankstyvieji laikai, viduramžiai ir pokaris be jokių perėjimų sudėti greta. Ekspozicija kurta ne vienus metus, bet JOKIA koncepcija čia nekvepia. O juk nuo LDK laikų Lietuva ir lietuviai sugebėjimu kariauti ir kovoti garsėjo.

Ar senovės lietuviai tikrai statė savo medines pilis iš žalios spygliučių medienos???

Ar senovės lietuviai tikrai statė savo medines pilis iš žalios spygliučių medienos???

Antras dalykas – ekspozicija atrodo, lyg kaurta ir gaminta prieš 10 ar 15 metų. Maketai, baldai, pilių muliažai tiesiog išdėlioti be jokio apjungimo į vientisą kūrinį. Atskiri elemetai atrodo kaip kokiame provincijos muziejuje daryti vietinėmis jėgomis mažais pinigais (visos muziejaus rekonstrukcijos sąmata (įskaitant statybas) viršija 30 milijonų!). Labiausiai šokiravo Trakų pilies fragmento maketas iš plastmasinių akmenų ir senovinės medinės pilies fragmentas, darytas iš žalių pušinių rąstų. Manekenai – lyg nužengę iš parduotuvių ir per klaidą aprengti naujutėlaičiais karnavaliniais kostiumais.

kam ta apgailėtina Trakų pilies butaforija - tik už 60km stovi tikra unikalis Europoje pilis saloje

kam ta apgailėtina Trakų pilies butaforija - tik už 60km stovi tikra unikalis Europoje pilis saloje

Spaudinių dalis kažkokia taškuota, nesutvarkyta techniškai. Baldų nugarėse kai kur pridėta fonų, bet jie konkuruoja su eksponatais. Prasti bordavi kilimai dengia puikų parketą. Langai per mažai užtamsinti, dirbtinė ir dienos šviesa nesubalansuotos. Net ekspoziciniai baldai standartiniai juvelyriniai. Ar Lietuvos karo istorija nenusipelnė kažko profesionalesnio??? Kaip visada, ekspozicijos kūrėjai nepanoro pasiviešinti… Labai panašaus “kvapo” ekspozicija džiugina Palangos svečius

Ar čia nuobodu - priklausomo nuo Jūsų. Dabar atsivėrė ir naujos salės su ginklais. Nors medis ginklų rodymui negeras kaimynas, bent jau ginklų labai daug išdėta. Ši dalis nuobodoka, bet išeksponuota su fantazija. beje, pagaliau paaiškėjo kas prisiima atsakomybę kartu su kuratoriais už šį prestižinį objektą - pasirodo, čia Dailės Akademijos darbas… Plačiau apie kilusį skandalą skaitykite čia:

Atgal prie kitų muziejų

Rodyk draugams

Trakų pilyje interaktyvios ekspozicijos

O kurgi nuvesti atvykusį į Vilnių giminaitį, verslo partnerį ar turistą. Vietų yra daug, bet dažniausiai linkstama aplankyti Trakus su jų specifinėmis įžymybėmis - kibinais, ežerais ir, aįšku, Trakų pilimi. Šį pavasarį nustebau, kad be salos Pilies yra dar Pusiasalio pilis su dideliu aptvertu parku ir puikiomis sakralinio meno ekspozicijomis, įrengtomis senovinėje bažnyčioje bei jos rūsyje. Nors ekspozicijoms tikrai ne pirmi metai, jaukiu, santūriu grožiu jos nenusileidžia šiemet atidarytam Sakralinio meno muziejui Vilniuje (apie jau rašiau). O kas pasikeitė Trakų salos pilyje per 15 metų, kol ten nebuvau?

Trakų salos muziejus

Buvau nusiteikęs parašyti sarkastišką reportažą, panašų kaip apie Gedimino bokštą Vilniuje. Mano nuostabai nebuvo ribų, kai užlipęs į trečią centrinių pilies rūmų aukštą įžengiau į ekspozicijų sales.

Naujos Trakų salos pilies vitrinos - geriausia ką teko matyti.

Naujos Trakų salos pilies vitrinos - geriausia, ką teko matyti.

Ten, kur anksčiau buvo pridulkėjusios suskilusiu stiklu dengtos vitrinos, pamačiau visiškai naujas, įspūdingas ir interaktyvias erdves. Pirmojoje salėje ypač patiko vitrinų pašvietimas iš viršaus, suliejantis vitrinas su gotikinių salių skliautas į vieną visumą. Ant lubų kažkoks aparatas rodo senovinius herbus. Pačios vitrinos turi neskaidrų fasadą su herbų, skydų, raitelių formų langais, todėl suintriguoja pasižvalgyti - kas už jų?

Antra salė - kitas vitrinų sprendinys

Antra salė - kitas vitrinų sprendinys

Ant fasadų tekstai ir graviūros su menišku taškiniu apšvietimu. Eksponatai gerai apšviesti paslėptais šviestuvėliais, o vitrinų nugaros - stiklinės. Dabar aišku, kodėl jos taip įsikomponuoja į raudonų plytų gotikines sales. Nors salių prižiūrėtoja nežinojo, kas visa tai sukūrė, ačiū jums, jei teks skaityti šį blog-ą. Vitrinų ir pirmoje ir antroje salėje viršų puošia rankų darbo drožiniai. Ypač patiko stovai su papildoma informacija vokiškai, angliškai, lenkiškai, rusiškai. Kalbų skaičiumi ši ekspozicija rekordininkė, gal ne tik

Didikas iš paveikslo linksmai bendrauja su apstulbusiais turistais

Didikas iš paveikslo linksmai bendrauja su apstulbusiais turistais

Lietuvoje, bet ir visoje Sov.. (oi, atsiprašau) Europos Sąjungoje.

Kitoje salėje vitrinos jau kitokios, kaip ir vaizduojamas istorinis laikotarpis. Pasuktose kampu vitrinose rastas ir genialus sprendimas tekstams ir žemėlapiams rodyti. Šioje salėje furorą sukelia realiai trimatis senovės didiko paveikslas, judantis ir merkiantis akį bei mojantis ranka. Dar salėje aidi kažkoks pasakojimas ar teismo ištrauka, tik gal per tyliai. Už stiklo vitrinos sėdi senovės (LDK) didikai, jaukiai dega

Vieni turistai pro griuvėsių angas žiūri sugriautų trakų paveikslus, kiti šoka ant grindų, griaudami akmenis

Vieni turistai pro griuvėsių angas žiūri sugriautų Trakų paveikslus, kiti šoka ant grindų, griaudami akmenis

žvakės - pasirodo, teismai vykdavo pilyse, ir nereikėdavo metais laukti, kol baigsis koks gudresnis teismo procesas. Tiesiog nebuvo jokių advokatų, jų ligų, kaip vilkinimo priemonės, ir kitų brandžios demokratijos elementų.

Opa, laikas į kitą salę, skendinčią paslaptingoje prietemoje. Griuvėsiai griuvėsiai, kaip rašė poetas: “Pelėsiais ir kerpėm apaugas…”. O mano kompaniją šioje salėje įtraukė interaktyvus žaidimas - lipi ant akmenų, o jie su triukšmu krenta į duobę ar šulinį, atsiveria lobis:) kai visus akmenis išgriauni, vėl viskas iš pradžių. Kažkoks vaikas užsiciklino ir tėvams teko ilgokai laukti. Viskas baigėsi

Šioje salėje pasakojama, kad Trakus restauravo ir prie juos gruovusio rusų caro, ir prie lenkų, ir net WWII karo metu

Šioje salėje pasakojama, kad Trakus restauravo ir prie juos anksčiau griovusio rusų caro, ir prie lenkų, ir net WWII karo metu

pažadais dar čia sugrįžti. Šis muziejus tikrai nenuobodus.

Pro minią turistų nuėjome į sekančia salę (bijau aukščio, tad buvo nejauku eiti kabančiomis medinėmis konstrukcijomis…). Drąsiems atitenka viskas, bailiams - merginų panieka, kaip sakė poetas. Čia pasakojama apie Trakų prikėlimą iš griuvėsių. Paradoksalu - pilį sugriovė rusų kariuomenė LDK didybės pabaigoje, akmenis ir plytas ištampė apylinkių valstiečiai (jei ne sala, gal nieko nebūtų likę), o atstatymas pabaigtas sovietų laikais. Pasakojimas vyksta jaukiai

Ekspozicijo monitoriuje trimatis vaizdas matosi be jokių akinių.

Ekspozicijos monitoriuje trimatis vaizdas matosi be jokių akinių.

kampuose įkomponuotose kelių lygių vitrinose, tarp jų - pilies maketai. Aš nesu maketų gerbėjas, bet čia jie tikrai informatyvūs. Trimatis televizorius vienoje iš vitrinų rodo dokumentiką apie pilies atstatymą. Stiklas ekrano vietoje išpjautas, o erdviniam vaizdui nereikia jokių akinių, kaip kad Forum cinemas kinoteatruose. Jei muziejuje yra tokia technologija, kodėl jos neįsidiegia Forumas? Ar muziejai jau tapo pažangesni už pramogų verslo profesionalus?

Kita salė, kita nuotaika. Čia apie totorius ir karaimus. Pasirodo,

Milžiniški drožiniai užburia, tolėliau dešinėje - informavijos stovas DEU, PL, RU

Milžiniški drožiniai užburia, tolėliau dešinėje - informacijos stovas DEU, PL, RU

jie ne tik Trakuose buvo kunigaikščio Vytauto atvežti, bet atskiromis salomis gyveno (ir gyvena) visoje LDK. Kuo jie skiriasi? -, visų pirma religija, vieni musulmonai, kiti artimi ankstyvajam judaizmui. Informacija pateikta vartomose knygose, daugiau technikos stebuklų šioje salėje nėra, gal tik labai profesionaliai išspręstas apšvietimas. Prižiūrėtoja šioje salėje galėtų būti karaimė ar totorė, gal net su tradiciniais rūbais.

Paskutinėje trečio aukšto salėje radome du vienodus terminalus, įtaisytus į drožinėtus medžio baldus. Prie jų buriavosi turistų grupė, tad teko palaukti. Ta proga į kažkokią mašiną su ratu įmetėme po Litą ir iš cento monetos pasigaminome suvenyrų. Terminaluose multiplikacinė, kaip Age of Empirie žaidime, pilies istorija. Gal vertėtų prie terminalų prijungti didelius TV, kad matytų daugiau žmonių? Smagu

Dar pilyje pavyko pašaudyti iš lanko ir pamatyti puikią G. Kazimierėno parodą apie Žalgirio mūšį. Pradiniam planui, - trumpam užbėgti į pilį ir po to pasiplaukioti jachta nebuvo lemta išsipildyti. Nesigailim.

Į pradžią

Rodyk draugams