BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

naujos ekspozicijos


Pedagoginis ir Sugiharos muziejai Kaune

2006 metais atidaryta Kauno pedagoginio muziejaus ekspozicija “Iš amžių glūdumos į mus”. Liūdna šio muziejaus kraustymosi istorija - dabartinis bjauriai ružavas pastatas - jau devintas nuo 1922 metų. Pirmame aukšte - memorialinis kambarys muziejaus įkūrėjui V. Ruzgui, rūbinė, didžiulis WC. Deja, nėra jokio informacinio centro, tad atėjus į ekspoziciją su angliškai kalbančiais draugais, kasininkė (rūbininkė?) puolė paniškai ieškoti ko nors, galinčio susikalbėti. Muziejaus interjero spalvos bjaurios kaip ir eksterjero (tokiu atveju teisinamasi paveldo apsauga …). Muziejus turi mažą ir blankią iškabą, nors yra Kauno centre - Vytauto prospekte, šalia didžiulio pėsčiųjų srauto. Yra erdvus kiemas ekskursijų autobusams.

Ekspozicija atspindi ne pedagoginę raidą, bet visą Lietuvos švietimo istoriją. (Platus užmojis palyginti nedideliai, kelių šimtų kvadratinių metrų dydžio parodai). Yra tokia kaip ir įvadinė salė - įdomiai padaryta, deja per jos puošmeną - skaitmeninį projektorių nieko neteko pamatyti. Draugams išverčiau diplomatiškai - medžiaga ruošiama …(nuo 2006-ųjų???). Senasis laikotarpis - iki tarpukario - gražus, deja turinio atžvilgiu silpnokas - tai yra forma, dizainas, originalūs baldai ir instaliacijos dangsto turinio spragas. Dominuoja grafiškai perteikiama istorija, - o kur gi eksponatai? - nustebę paklausė mano svečiai. Ir jiems ir man patiko daraktorinės mokyklos modelis ar maketas, įspūdingai apšviestas iš apačios oranžine šviesa. Tarpukario ekspozicija įdomesnė, čia turinys ir forma labiau papildo vena kitą - net apšalom, kiek daug ir kokių įvairių mokymo priemonių buvo Smetonos laikais.  Labiausiai patiko naujausių laikų švietimo ekspozicija - šimtai stalčių, siena su durelėmis su mini instaliacijomis iš dviejų paralelinių pasaulių - sovietmečio ir išeivijoje. Man įdomi buvo pastaroji, svečiams, aišku, sovietinė. Deja, viską reikėjo versti, nes ekspozicija tik viena - lietuvių - kalba. Ar įdomu? Taip, nors galėtų būti geriau.

Dėmesio, šis muziejus tui naują (ir protingesnį) pavadinimą. Jis vadinasi Lietuvos švietimo istorijos muziejus ir aktyviai socializuojasi facebook-e.

Visai šalia, truputį palypėjus, 2008 metais atnaujintas (sponsorius - Japonijos vyriausybė) muziejus Sugiharos namai. Muziejus nemokamas, įsikūręs privačiame name (prieš ekskursiją neįkyriai siūloma paaukoti jo išlaikymui).  Ekspozicija “Vizos gyvenimui” tikrai pakėlė ūpą. Čia kalbama ne apie kelių šimtų metų istoriją, o apie keliolikos mėnesių trukmės įvykius. Aišku, nekenktų žinoti tų įvykių kontekstą, literatūriškai aprašytą E.M. Remarko romane. Esmė ta, kad iki Vokietijos - SSRS karo, nacių vadovybė stengėsi žydus išvyti iš Vokietijos, siūlė net tuometiniam sąjungininkui Stalinui juos priimti. Deja, problemų kamuojami Vokietijos kaimynai žydų priimti netroško - juk prieš išvejant naciai atimdavo visą jų turtą… Tad Vokietijos žydai tapo žmonėmis be Tėvynės, kurie jautė artėjantį karą, bet niekur negalėjo ištrūkti. Tokioje situacijoje Kaune reziduojantis Japonijos diplomatas Chiunė Sugihara sugalvojo genialią išeitį… kokią - sužinosite atėję į muziejų).

Ekspozicijoje yra plazminis ekranas (apsilankymo metu neveikė), kompiuterinis terminalas (jame tiesiog pakartota ekspozicijoje sutalpinta medžiaga), mini konferencijų salytė. Viskas atrodo įtaigiai ir neblogai. Nustebino paskutinis parodos akcentas - mažame kambarėlyje palubėje sudėti keturi griozdiški skaitmeniniai projektoriai, kurie ant keturių sienų rodo kažkokias psichodelines nesąmones - atseit sukuria karo nuotaiką. Viskas nenuobodu, išskyrus šią paskutinę dalį.

Į pradžią

Rodyk draugams

Kontrabandos muziejus - NEMOKAMAI

Į kontrabandos ekspoziciją įkeltas jūrinis 20 pėdų konteineris, be visokių įdomybių čia ir mėgstama kontrabandistų Audi 80 bei įvairios jau iššifruotos vietęlės, kur slepiama kontrabanda
Į kontrabandos ekspoziciją įkeltas jūrinis 20 pėdų konteineris, be visokių įdomybių čia ir mėgstama kontrabandistų Audi 80 bei įvairios jau iššifruotos vietelės, kur slepiama kontrabanda

Ilgai lauktas vizitas (dirba tik darbo dienomis) - į Muitinės muziejų Vilniuje, Jaruzalės gatvėje. Pažiūrėjus filmą apie jį Youtube susidarė prieštaringas įspūdis. Blogeris “Lokiopedom” parašė labai intriguojantį aprašymą. (Būtinai perskaitykite:) “Gyvas” apsilankymas išsklaidė visas abejones - tai tikrai smagi vieta, kurioje kraupoka Lietuvos istorija papasakota per kontrabandos istorijos prizmę.

Labai įtaigi aplinka žavi ne mažiau negu eksponatai. Ačiū Lietuvos muitinei
Labai įtaigi aplinka žavi ne mažiau negu eksponatai. Ačiū Lietuvos muitinei

Ekspozicijos vertė turbūt formos ir turinio vienovėje, netikėtuose akcentuose, šiuolaikiškose eksponavimo technikose. Ir esmė čia ne kompiuteriniuose terminaluose, garso instaliacijose ar vaizdo projektoriuose - šiais “stebuklais: jau nieko nenustebinsi. Sėmės šaknys slypi puikiame derinyje - technologinių sprendimų, grafikos, skaitmeninės spaudos, interjero sprendinių, ir, aišku, apšvietimo. Kiekvienas laikotarpis turi savitą stilių - medinių dėžių, metalinio konteinerio ar juodai pilką sovietmetį atskleidžiančio laikotarpio spalvų gamą.

Ypač gera pasėdėti ant jaukiai paslėptų minkštų suoliukų muitininkų dovanų sekcijoje. Besėdint teko pastebėti ir kritikuotinų dalykų. Kompiuteriniai terminalai ne iki galo užpildyti informacija. Gatvėje prie muziejaus nėra nuorodų. Muziejus nemokamas (sic!), tad atėjus reikia susirasti muziejininkus, kad įjungtų šviesas ir visus tuos kompiuterius (ak, vis ta krizė, vis tas taupymas).

Ar čia nuobodu - ne!

Atvirkščiai - čia labai įdomu. Kai kurie muziejai turi draugų facebook-e.

Užteks apie Vilnių. Vasarą teko aplankyti Anykščius. Širdis džiaugėsi vietiniame Arklio muziejuje. Yra ten kažkas, kas pritraukia per metus 60000 lankytojų. Šešiasdešimt tūkstančių! Lietuvos žmogui ta tema labai svarbi. Edukacinė duonos kepimo programa labai populiari. Nors ji supaprastinta - lankytojai kepa duonelę iš tešlos ruošinių. O tokiam Prienų muziejuje, į duonos kepimo kursus lankytojai veržiasi, kad ir tešlą patys užsiraugtų…

O apie ekspoziciją tai nėra daug ko kalbėti - didelis klaimas, daug visokių vežėčių, vežimų, karietų, fajetonų, padargų, jokio profesionalaus apšvietimo. Bet lankytojams patinka… nes yra nebrangi ‘kaimiška” užeiga, didelis kiemas, suvenyrų visokių. Ir labai šilti muziejininkai. Nenuobodu.

Grįžti prie kitų muziejų

Rodyk draugams

Europos parkas ir Liubavo malūnas prie Vilniaus

Liubavo malūnas ir Europos parkas

Pasisekė – darbukas suorganizavo ekskursiją į Europos parką ir Liubavo malūną prie Vilniaus.

Ir menas ir aplinkos puošmena. Gaila, kad Lietuvos miestuose tokių kūrinių beveik nėra

Ir menas ir aplinkos puošmena. Gaila, kad Lietuvos miestuose tokių kūrinių beveik nėra

Abu objektai gerai žinomi, dažnai reklamuojami per radiją ir TV. (Tai viešosios įstaigos, išgyvena be biudžeto dotacijų, todėl dirba “rinkos” sąlygomis – daug reklamuojasi), ir, deja, parduoda brangius bilietus… bet pigesnius, negu į Holivudinį kiną.

parko įkūrimo istorija - ir vietos pastatuose sutaupyta, ir visi ekcentai sudėlioti

parko įkūrimo istorija - ir vietos pastatuose sutaupyta, ir visi ekcentai sudėlioti

Iškarto pasakysiu – mums ekskursija nekainavo, bet mačiau lankytojų, kurie neidavo į vidų, šokiruoti bilietų kainų. O juk atvažiavo neprastomis mašinomis… Stebina, kad “kapitalistinė” įstaiga netaiko nuolaidų šeimoms ir panašiai – juk taip lankytojų tikrai būtų daugiau…

beveik Dali pilietinio karo nuojauta...

beveik Dali pilietinio karo nuojauta...

Parke patiko į žemę įkastas konferencijų centras, geras restoranas,

O kaip čia smagiai pašokinėjom!

O kaip čia smagiai pašokinėjom!

gražiai paporinta parko įkūrimo istorija. Prieš įkūrėją ir šeiminką žemai lenkiu galvą. Dalis čia rodomo “meno” kūrinių man per daug modernūs, bet nemažai ir tokių, kurie ir profesionalūs, ir paveikūs.

Tad vykdami į Liubavo malūną – parko filialą už kelių kilometrų,

Pirmą kartą pamačiau taip gražiai subanguotą audeklą su info

Pirmą kartą pamačiau taip gražiai subanguotą audeklą su info

nekantravome visi, net vairuotojas. Malūne pradžiugino begalė veikiančių mechanizmų, kuriuos iš anksto susitarus steigėjas pademonstravo “gyvai”. Istorinė ekspozicija II-e aukšte irgi nebloga.

Veikiantys eksponatai - tikras stebuklas šiais imitacijų laikais, ačiū šeiminkų entuziazmui

Veikiantys eksponatai - tikras stebuklas šiais imitacijų laikais, ačiū šeiminkų entuziazmui

Joje kiek per daug teksto – į stendus tiesiog perkelta anksčiau išleista knyga.

Ekspoziciją užgriozdina didžiuliai baldai - stendai, už stiklo saugomi ne eksponatai... o tekstai ir iliustracijos

Ekspoziciją užgriozdina didžiuliai baldai - stendai, už stiklo saugomi ne eksponatai... o tekstai ir iliustracijos

Bet kas tinka knygos žanrui, atrodo perkrauta ekspozicijoje. Baldai mediniai, tinkantys aplinkai, deja jų apšvietimas netolygus, trukdo skaityti tuos išsamius tekstualinius dirvonus. Labai visiems patiko kompiuterį su aktyviu ekranu maigyti, norėtųsi tik prisėsti, nes žaidimą-galvosūkį “koks įtaisas ką daro”, tenka penkiolika minučių spręsti.

Į pradžią

Gražus ir sudėtingas malūno mechaninis maketas, deja, pasukiojus rankeną sugedo...

Gražus ir sudėtingas malūno mechaninis maketas, deja, pasukiojus rankeną sugedo...

Išvada, čia nenuobodu, gaila, malūnas nedirba žiemą – dėl šildymo kaštų. Daugiau apie malūną ir parką čia

Liubavo malūne tokie puikūs autentiški veikiantys ekspoanatai, kad ta įgrisusi multimedia, ekranai visokie atrodo persistengimas

Liubavo malūne tokie puikūs autentiški veikiantys ekspoanatai, kad ta įgrisusi multimedia, ekranai visokie atrodo persistengimas

Rodyk draugams

Nuotykiai Kauno pilyje

Kauno pilies atstatymo peripetijos ( daugiau yra www.kamane.lt) primena Vilniaus Valdovų rūmų istoriją, tik daug mažesnio masto. Valdovų rūmai jau kainavo apie du šimtus milijonų, Kauno pilis mažiau kaip penkis milijonus. Stebėsime, ar bus Kauno simbolyje įrengta kokia ekspozicija…. Čia informacija, kaip iš paprasto dalyko padaryti labaaai sudėtingą O čia pakelia nuotaiką, prailgina gyvenimą:)

Kauno pilies statyba eina į pabaigą, ar jau galvojama apie ekspoziciją?

Kauno pilies statyba eina į pabaigą, ar jau galvojama apie ekspoziciją?

Vytauto Didžiojo karo muziejus
Pagaliau atėjo diena, kai aplankiau Kauno muziejų karalių – Vytauto Didžiojo karo muziejų (Į naujos ekspozicijos atidarymą deja, niekas nepakvietė…bet įsivedė pažįstamas muziejinkas nemokamai - vis ta pasibaigusi krizė verčia taupyti). Dabar atidarytos tik kelios naujos salės, kitose tebevyksta darbai. Pristatydami ekspozicijos projektą prieš tris metus autoriai žadėjo kažką modernaus, nepaprasto, efektus ir naują žodį muziejinkystėje, jų entuaziazmą transliavo net LTV “Panorama”.

Pirma – kas patiko. Gražūs keli pilių maketai, nors dėl stiklo gaubtų atšvaitų ir neteisingi apšvietimo nepatogu juos apžiūrėti. Gražiai nudažytos sienos. Gražios mūsų Kauno ponios salių prižiūrėtojos. Gražūs du dideli ekranai, deja nieko nerodantys.

Vitrinos apšviestos iš vidaus per mažai, tad saulėtą dieną "blikai" trukdo matyti ekspoanatus

Vitrinos apšviestos iš vidaus per mažai, tad saulėtą dieną

Viduje nustebino keli nepavykę dalykai. Pirmas – istorinė maišalynė – čia ankstyvieji laikai, viduramžiai ir pokaris be jokių perėjimų sudėti greta. Ekspozicija kurta ne vienus metus, bet JOKIA koncepcija čia nekvepia. O juk nuo LDK laikų Lietuva ir lietuviai sugebėjimu kariauti ir kovoti garsėjo.

Ar senovės lietuviai tikrai statė savo medines pilis iš žalios spygliučių medienos???

Ar senovės lietuviai tikrai statė savo medines pilis iš žalios spygliučių medienos???

Antras dalykas – ekspozicija atrodo, lyg kaurta ir gaminta prieš 10 ar 15 metų. Maketai, baldai, pilių muliažai tiesiog išdėlioti be jokio apjungimo į vientisą kūrinį. Atskiri elemetai atrodo kaip kokiame provincijos muziejuje daryti vietinėmis jėgomis mažais pinigais (visos muziejaus rekonstrukcijos sąmata (įskaitant statybas) viršija 30 milijonų!). Labiausiai šokiravo Trakų pilies fragmento maketas iš plastmasinių akmenų ir senovinės medinės pilies fragmentas, darytas iš žalių pušinių rąstų. Manekenai – lyg nužengę iš parduotuvių ir per klaidą aprengti naujutėlaičiais karnavaliniais kostiumais.

kam ta apgailėtina Trakų pilies butaforija - tik už 60km stovi tikra unikalis Europoje pilis saloje

kam ta apgailėtina Trakų pilies butaforija - tik už 60km stovi tikra unikalis Europoje pilis saloje

Spaudinių dalis kažkokia taškuota, nesutvarkyta techniškai. Baldų nugarėse kai kur pridėta fonų, bet jie konkuruoja su eksponatais. Prasti bordavi kilimai dengia puikų parketą. Langai per mažai užtamsinti, dirbtinė ir dienos šviesa nesubalansuotos. Net ekspoziciniai baldai standartiniai juvelyriniai. Ar Lietuvos karo istorija nenusipelnė kažko profesionalesnio??? Kaip visada, ekspozicijos kūrėjai nepanoro pasiviešinti… Labai panašaus “kvapo” ekspozicija džiugina Palangos svečius

Ar čia nuobodu - priklausomo nuo Jūsų. Dabar atsivėrė ir naujos salės su ginklais. Nors medis ginklų rodymui negeras kaimynas, bent jau ginklų labai daug išdėta. Ši dalis nuobodoka, bet išeksponuota su fantazija. beje, pagaliau paaiškėjo kas prisiima atsakomybę kartu su kuratoriais už šį prestižinį objektą - pasirodo, čia Dailės Akademijos darbas… Plačiau apie kilusį skandalą skaitykite čia:

Atgal prie kitų muziejų

Rodyk draugams

Muziejus, kuriame nenuobodu

Nenuobodus muziejus Lietuvoje, ar tai įmanoma?

Visame pasaulyje yra virš 30000 muziejų, o kokia situacija Lietuvoje? Suvedus Googliuje “muziejus” ar “ekspozicija”, radau padriką kratinį informacijos. Įdomesnių tekstų ar šmaikščių aprašymų Lietuvos spaudoje ir  internete reta. Tai savo neišlavinta plunksna (atsiprašau, klaviatūra), pasidalinsiu apie naujas ir tiesiog “gyvas” ekspozicijas, kuriose nenuobodu.

Spauskite čia.

Tiesus klausimas, o kas per kontora tas šių dienų muziejus - ar tai pramoga (vaškinių figūrų, erotikos (buvo toks ir Lietuvoje - užsidarė…), kontrabandos - tokios lengvos, iš pirmo žvilgsnio, temos), grožis (meno muziejai, - juk menas anksčiau buvo Gražus), mokymasis ir išsislavinimas? O gal tai priklauso, nuo to KAIP tas muziejus veikia, KOKIO LYGIO jo ekspozicija ir edukacinės programos?

Spauskite čia.

Rodyk draugams

Žydų paveldas Lietuvoje, istorija, tragedija, pakantumas

Šiaulių “Aušros” muziejus susideda net iš penkių stambių filialų. Apsilankęs Ch. Frenkelio Viloje užsimaniau apsilankyti ir Dviračių, Fotografijos bei kituose muziejaus padaliniuose, deja ekskursijas teko atidėti kitam Šiaulių vizitavimui. Ch. Frenkelio Vila labai labai įdomus pastatas.

Paroda apie Frenkelių šeimą

Paroda apie Frenkelių šeimą

Įtaigi ir jos istoriją pristatanti paroda, pritaikyta prie secesinio stiliaus, plakatai gal kokių 4 metrų ilgio, neįprastos formos. Ypač patiko originali parodos detalė - ant odos užspausti vaizdai iš batų fabriko, kurio savininkas ir buvo Frenkelis, gyvenimo.

labai įdomius retro filmus rodo nuolat veikiantis muziejaus kino teatras

labai įdomius retro filmus rodo nuolat veikiantis muziejaus kino teatras

Miela buvo pavaikščioti ir po pagrindinė ekspoziciją - provincijos dvarą ir miestelį atspindinčią. Technologinių stebuklų nedaug, bet viskas miela, iš medžio. Netgi muziejaus koridorius panaudotas ekspozicijai…

Muziejaus koridorius - įdomi ekspozicijos tąsa

Muziejaus koridorius - įdomi ekspozicijos tąsa

O visa kita puiku. Apibendrinant, ši vila - viena iš vietų, kurią kultūringas lietuvis privalo būtinai aplankyti. Kartu tai taurus paminklas išnykusiai (išnaikintai) Lietuvos žydų bendruomenei. Nenuobodu.

O čia filmas, kuris deja, neatspindi muziejaus ir vilos įtaigos ir įdomybių:)

Apsilankius vienoje iš vietų, kur vokiečių okupacijos metais buvo duobėse šaudomi žydai, lenkai, karo belaisviai, išgirdau įdomią istoriją apie Panerių memorialo muziejų. Pasirodo, sovietmečiu jis sudegė. Kad išvengti skandalo, komunistų valdžia, CK, nutarė jį paslapčia atstatyti. Statybinių medžiagų deficito laikais buvo prisidengta pagalbinio pastato - sandėliuko, statybos legenda. Taip ir atsirado dabartinis muziejaus pastatas. Nors žiemą jame labai šalta, bet viduje visus metus veikia įspūdinga nedidelė ekspozicija, įrengta prieš kokių 30 metų. Truputi atnaujinta, ji papasakoja visą liūdną Panerių istoriją - nuo sovietų lėktuvų kuro bazės  1941 metais iki daugiau nei šimto tūkstančių žmonių kapų. Iki išbaigtumo trūksta šviesos sprendimų. Jei kas klaustų, siūlyčiau įrengti papildomą apšvietimą dideliems plakatams, dengiantiems pasvirusias lubų plokštumas. Kol kas  juos apšviečia buitiniai šviestuvai su kaitrinėmis lemputėmis… Taigi, čia šiurpuliukai krečia…

Po Panerių apsilankykime Žydų muziejaus Tolerancijos centre, Naugarduko gatvėje Vilniuje.

Ekspozicija Tolerancijos centre

Ekspozicija Tolerancijos centre

Buvęs žydų filharmonijos pastatas sovietmečiu buvo… kinoteatru “Pionierius”. Po rekonstrukcijos tapo dailios architektūros statiniu, pritaikytu prabėgomis papasakoti seną ir turtingą žydų istoriją Lietuvoje. Šios istorijos ištakos siekia Vytauto Didžiojo laikus, o Vilnius iki Holokausto buvo vadinamas Lietuvos Jaruzale.

Ekspozicija nevienalytė, per daugiau negu dešimt metų įrenginėta etapais. Yra ir kilnojamoji paroda atspausdinta ant plastikinio tento, gražūs stiklo baldai, labai daug profesionaliai įrėmintų lakštų, paveikslų, geras apšvietimas. Ar šiame muziejuje nuobodu? - Tikrai ne. Bet norisi šiltesnio pasakojimo, ne tokio formalaus

Į pradžią

Rodyk draugams

Trakų pilyje interaktyvios ekspozicijos

O kurgi nuvesti atvykusį į Vilnių giminaitį, verslo partnerį ar turistą. Vietų yra daug, bet dažniausiai linkstama aplankyti Trakus su jų specifinėmis įžymybėmis - kibinais, ežerais ir, aįšku, Trakų pilimi. Šį pavasarį nustebau, kad be salos Pilies yra dar Pusiasalio pilis su dideliu aptvertu parku ir puikiomis sakralinio meno ekspozicijomis, įrengtomis senovinėje bažnyčioje bei jos rūsyje. Nors ekspozicijoms tikrai ne pirmi metai, jaukiu, santūriu grožiu jos nenusileidžia šiemet atidarytam Sakralinio meno muziejui Vilniuje (apie jau rašiau). O kas pasikeitė Trakų salos pilyje per 15 metų, kol ten nebuvau?

Trakų salos muziejus

Buvau nusiteikęs parašyti sarkastišką reportažą, panašų kaip apie Gedimino bokštą Vilniuje. Mano nuostabai nebuvo ribų, kai užlipęs į trečią centrinių pilies rūmų aukštą įžengiau į ekspozicijų sales.

Naujos Trakų salos pilies vitrinos - geriausia ką teko matyti.

Naujos Trakų salos pilies vitrinos - geriausia, ką teko matyti.

Ten, kur anksčiau buvo pridulkėjusios suskilusiu stiklu dengtos vitrinos, pamačiau visiškai naujas, įspūdingas ir interaktyvias erdves. Pirmojoje salėje ypač patiko vitrinų pašvietimas iš viršaus, suliejantis vitrinas su gotikinių salių skliautas į vieną visumą. Ant lubų kažkoks aparatas rodo senovinius herbus. Pačios vitrinos turi neskaidrų fasadą su herbų, skydų, raitelių formų langais, todėl suintriguoja pasižvalgyti - kas už jų?

Antra salė - kitas vitrinų sprendinys

Antra salė - kitas vitrinų sprendinys

Ant fasadų tekstai ir graviūros su menišku taškiniu apšvietimu. Eksponatai gerai apšviesti paslėptais šviestuvėliais, o vitrinų nugaros - stiklinės. Dabar aišku, kodėl jos taip įsikomponuoja į raudonų plytų gotikines sales. Nors salių prižiūrėtoja nežinojo, kas visa tai sukūrė, ačiū jums, jei teks skaityti šį blog-ą. Vitrinų ir pirmoje ir antroje salėje viršų puošia rankų darbo drožiniai. Ypač patiko stovai su papildoma informacija vokiškai, angliškai, lenkiškai, rusiškai. Kalbų skaičiumi ši ekspozicija rekordininkė, gal ne tik

Didikas iš paveikslo linksmai bendrauja su apstulbusiais turistais

Didikas iš paveikslo linksmai bendrauja su apstulbusiais turistais

Lietuvoje, bet ir visoje Sov.. (oi, atsiprašau) Europos Sąjungoje.

Kitoje salėje vitrinos jau kitokios, kaip ir vaizduojamas istorinis laikotarpis. Pasuktose kampu vitrinose rastas ir genialus sprendimas tekstams ir žemėlapiams rodyti. Šioje salėje furorą sukelia realiai trimatis senovės didiko paveikslas, judantis ir merkiantis akį bei mojantis ranka. Dar salėje aidi kažkoks pasakojimas ar teismo ištrauka, tik gal per tyliai. Už stiklo vitrinos sėdi senovės (LDK) didikai, jaukiai dega

Vieni turistai pro griuvėsių angas žiūri sugriautų trakų paveikslus, kiti šoka ant grindų, griaudami akmenis

Vieni turistai pro griuvėsių angas žiūri sugriautų Trakų paveikslus, kiti šoka ant grindų, griaudami akmenis

žvakės - pasirodo, teismai vykdavo pilyse, ir nereikėdavo metais laukti, kol baigsis koks gudresnis teismo procesas. Tiesiog nebuvo jokių advokatų, jų ligų, kaip vilkinimo priemonės, ir kitų brandžios demokratijos elementų.

Opa, laikas į kitą salę, skendinčią paslaptingoje prietemoje. Griuvėsiai griuvėsiai, kaip rašė poetas: “Pelėsiais ir kerpėm apaugas…”. O mano kompaniją šioje salėje įtraukė interaktyvus žaidimas - lipi ant akmenų, o jie su triukšmu krenta į duobę ar šulinį, atsiveria lobis:) kai visus akmenis išgriauni, vėl viskas iš pradžių. Kažkoks vaikas užsiciklino ir tėvams teko ilgokai laukti. Viskas baigėsi

Šioje salėje pasakojama, kad Trakus restauravo ir prie juos gruovusio rusų caro, ir prie lenkų, ir net WWII karo metu

Šioje salėje pasakojama, kad Trakus restauravo ir prie juos anksčiau griovusio rusų caro, ir prie lenkų, ir net WWII karo metu

pažadais dar čia sugrįžti. Šis muziejus tikrai nenuobodus.

Pro minią turistų nuėjome į sekančia salę (bijau aukščio, tad buvo nejauku eiti kabančiomis medinėmis konstrukcijomis…). Drąsiems atitenka viskas, bailiams - merginų panieka, kaip sakė poetas. Čia pasakojama apie Trakų prikėlimą iš griuvėsių. Paradoksalu - pilį sugriovė rusų kariuomenė LDK didybės pabaigoje, akmenis ir plytas ištampė apylinkių valstiečiai (jei ne sala, gal nieko nebūtų likę), o atstatymas pabaigtas sovietų laikais. Pasakojimas vyksta jaukiai

Ekspozicijo monitoriuje trimatis vaizdas matosi be jokių akinių.

Ekspozicijos monitoriuje trimatis vaizdas matosi be jokių akinių.

kampuose įkomponuotose kelių lygių vitrinose, tarp jų - pilies maketai. Aš nesu maketų gerbėjas, bet čia jie tikrai informatyvūs. Trimatis televizorius vienoje iš vitrinų rodo dokumentiką apie pilies atstatymą. Stiklas ekrano vietoje išpjautas, o erdviniam vaizdui nereikia jokių akinių, kaip kad Forum cinemas kinoteatruose. Jei muziejuje yra tokia technologija, kodėl jos neįsidiegia Forumas? Ar muziejai jau tapo pažangesni už pramogų verslo profesionalus?

Kita salė, kita nuotaika. Čia apie totorius ir karaimus. Pasirodo,

Milžiniški drožiniai užburia, tolėliau dešinėje - informavijos stovas DEU, PL, RU

Milžiniški drožiniai užburia, tolėliau dešinėje - informacijos stovas DEU, PL, RU

jie ne tik Trakuose buvo kunigaikščio Vytauto atvežti, bet atskiromis salomis gyveno (ir gyvena) visoje LDK. Kuo jie skiriasi? -, visų pirma religija, vieni musulmonai, kiti artimi ankstyvajam judaizmui. Informacija pateikta vartomose knygose, daugiau technikos stebuklų šioje salėje nėra, gal tik labai profesionaliai išspręstas apšvietimas. Prižiūrėtoja šioje salėje galėtų būti karaimė ar totorė, gal net su tradiciniais rūbais.

Paskutinėje trečio aukšto salėje radome du vienodus terminalus, įtaisytus į drožinėtus medžio baldus. Prie jų buriavosi turistų grupė, tad teko palaukti. Ta proga į kažkokią mašiną su ratu įmetėme po Litą ir iš cento monetos pasigaminome suvenyrų. Terminaluose multiplikacinė, kaip Age of Empirie žaidime, pilies istorija. Gal vertėtų prie terminalų prijungti didelius TV, kad matytų daugiau žmonių? Smagu

Dar pilyje pavyko pašaudyti iš lanko ir pamatyti puikią G. Kazimierėno parodą apie Žalgirio mūšį. Pradiniam planui, - trumpam užbėgti į pilį ir po to pasiplaukioti jachta nebuvo lemta išsipildyti. Nesigailim.

Į pradžią

Rodyk draugams