BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vilniaus muziejai

You are browsing the archives of Vilniaus muziejai.

Lauko ekspozicija Vilniuje

Lauko ekspozicija Vilniaus senamiestyje

Ekspozicijos būna ne tik muziejuose. Pasirodo, įdomi idėja gali šauti į galvą net Vilniaus savivaldybei - Senamiestyje suvenyrų kioskai papuošti senojo Vilniaus nuotraukomis. Užtektų pridėti aprašymus - kas ir kada

Suskleisti kioskeliai - graži, nors ir anonimiška ekspozicija, dieną jie virsta gyvos prekybos vieta

Suskleisti kioskeliai - graži, nors ir anonimiška ekspozicija, dieną jie virsta gyvos prekybos vieta

fotografuota, ir išeitų šauni viešoji nemokama paroda. Deja, parako užteko tik nuotraukoms …

Nors Pilies gatvės pradžioje esantiems kioskams pavyko uždėti ir paaiškinimus, kokia Vilniaus vieta pavaizduota senoje nuotraukoje. Įdomu, kodėl vaizdus dėjo iš išorės - juk sunku bus nuvalyti, kai išteplios garafiti mėgėjai…

Į prdažią

Rodyk draugams

Technikos muziejus - vaikams ir šeimoms

Technikos (Energetikos) muziejaus Vilniuje

Technikos muziejaus virsmas iš Energetikos muziejaus truko daugiau negu trejus metus ir buvo solidžiai finansuojamas Europos sąjungos lėšomis. Viso investuota virš 14 milijonų litų, muziejaus plotas dabar net 5000  kvadratinių metrų. (Gal tai didžiausias muziejus Lietuvoje?). Nuostabu tai, kad šiuos darbus įveikė viešoji įstaiga, turinti vos kelis darbuotojus, dviejų konsultantų padedama. Informacijos, kas projektavo rekonstrukciją,  kas sukūrė ir įgyvendino ekspozicijos projektą muziejaus tinklalapyje nepavyko rasti.

Muziejuje teko lankytis du kartus - po atidarymo pernai rudenį ir šių metų rugsėjo mėnesį. Pirmas apsilankymas paliko keistą įspūdį - trumpai reziumuočiau “pusė lupto, pusė skusto” - iš sienų kyšo laidai, kompiuteriniai terminalai neveikia, eksponatai be aprašų, suversti bet kaip.

Kilnojamoji Getės instituto paruošta paroda apie šiuolaikinę  muziką
Kilnojamoji Getės instituto paruošta paroda apie šiuolaikinę muziką

Ką gi, “šturmo” prieš atidarymą nepavyksta išvengti ir garsiems užsienio muziejams, tad apsilankiau po metų. Šį kartą vaizdas geresnis - atidarytos visos salės, kompiuteriai veikia (išskyrus vieną), rūsyje - vokiečių paruoštos  kilnojamos parodos pasaulinė
premjera. 10 litų už bilietą sumokėjęs lankytojas nesijaus nuskriaustas (ICOM nariams lankymas nemokamas, kaip daug kur Lietuvoje).

Energetikos muziejaus ekspozicijos fragmentas - sovietinė technika
Energetikos muziejaus ekspozicijos fragmentas - autentiška sovietinė technika

Taigi, pirmiausia, kas džiugina. Didžiulės erdvės - džiugina sielą. Autentiškas pastatas, ir caro laikų, ir sovietmečio palikimas įdomus ir Lietuvos , ir užsienių turistui.  Neišlepęs vietinis lankytojas su vaikučiais aikčioja nuo vadinamųjų “interaktyvių” eksponatų - o jų - net dvi salės! Smagu pavaikščioti po nedidelę, bet esančią po stogu senovinių automobilių ekspoziciją. Galima užsisakyti vieną iš dviejų edukacinių programų. Miesto centre esantis muziejus lankytojų skaičiumi tikrai nesiskųs.

O dabar - kelios kritinės pastabos po antrojo apsilankymo šioje technikos mylėtojų “mekoje”.

Technika ir technologija atrodo labai dėkingos temos - eksponatų ir medžiagos turėtų būti nors vežimu vežk. Apie tai užsimena Libertas Klimka straipsnyje “Technikos muziejaus senojoje Vilniaus elektrinėje koncepcijoje” (Muziejiniai Vilniaus istorijos kontekstai, Vilnius, 2008. p.65). Deja mūsų šalis niekada nebuvo techninės pažangos priešakyje (Turėjome lyg didžiausią pasaulyje atominę elektrinę, dabar jau turime didžiausią likviduojamą elektrinę:) Taigi ekspozicijų turinys fragmentiškas ir chaotiškas, šokinėjama per laikotarpius ir technikos rūšis, o tai neišvengiamai atsiliepė ir formai. Jei ekspozicijos grafika graži ir profesionali, tai jos išdėstymas erdvėje - apverktinas. Didelio formato plakatai neintegruoti į ekspoziciją.

Šios ekspozicijos apšvietimas - kita silpnoji vieta. Ypač neprofesionaliai atrodo stikliniai gaubtai, kurių viršuje, centre esanti skylė naudojama halogeniniam šviestuvui (ir dulkėms) įleisti. Taip eksponatai apšviečiami tik iš viršaus. Daugiausia prožektorių sukoncentruota pirmo aukšto foje esančioje erdvėje, skirtoje “techno”muzikos festivaliams ir madų šou.

Atrodo, kad labiausiai vykusi muziejaus dalis - senoji sovietinė įranga (žiūrėkite foto aukščiau). Nors ji pasidengusi storu dulkių sluoksniu (ar juokas išvalyti tokius sunkiai prieinamus plotus - čia gal ir šiuolaikinė technika bejėgė?), bet tikrai įdomi ir mažam ir suaugusiam.

Geras apšvietimo dizaineris šį dominuojantį muziejaus akcentą paverstų meno kūriniu:) Deja, čia nebuvo nei gero, nei blogo apšvietimo dizainerio.

Taigi, ateities muziejininkų ir dizainerių kartos turės ką veikti šiame muziejuje ilgus metus, o tai ir gi gerai. Apibendrinant - muziejus ne be trūkumų, bet nenuobodus! daugiau.

Muziejus savo inovatyviai tvarkomoje facebook-o svetainėje paskelbė apie atnaujintos ekspozicijos atidaryma. Štai čia nuotraukos. Važiuosim į Vilnių (kol jis dar mūsų, cha cha) pažiūrėti.

O kol kas pristatom mažą privatų Skaudvilės technikos muziejų.

Lankytoją pasitinka menas iš plūgų ir girnapusių

Lankytoją pasitinka menas iš plūgų ir girnapusių

Tai privatus muziejus, neturintis nei didelių patalpų, nei personalo, tvarkomas vieno žmogaus - entuziasto, su keliais savanoriais pagalbininkais. Sukaupta dvidešimt trys tūkstančiai eksponatų (neskaičiavau), ir kokių…

į pradžią

turtingiausia Lietuvoje technikos kolekcija glaudziasi kukliose pašiūrėse

turtingiausia Lietuvoje technikos kolekcija glaudziasi kukliose pašiūrėse

Tie eksponatai - liudijimas, ką pasišventęs žmogus gali savo jėgomis padaryti. Ypač žavūs XXa. pradžios traktoriai, visa kita siūlau pamatyti patiems.

ie eksponatai nedega, bet ... rūdija, nors atrodo lyg nauji

šie eksponatai nedega, bet ... rūdija, nors atrodo lyg nauji

jaunesnis Fordson brolis - jau guminiais ratais

jaunesnis Fordson brolis - jau guminiais ratais

Į pradžią

Rodyk draugams

Bažnytinio paveldo muziejus “must see”

Bažnytinio paveldo muziejus Vilniuje

Bažnytinio paveldo muziejaus ekspoziciją reikia pagirti. Giriu. Dėl dviejų priežasčių - pirmoji, kad ją kuravo bažnyčios atstovai, o ne ateistai:), tad ekspozicija pristato bažnytinį pavaldą ne iš menotyrininkų, bet iš pačios bažnyčios pozicijų.  Antroji priežastis ta, kad ji įsikūrė vietoje, kurioje iki tol “vargo” niekam nerūpintis, kultūros valdininkų užribyje atsidūręs Architektūros muziejus.

Ekspozicija klasikinio tipo, jokių naujovių, įmantrybių čia neradau, bet ir … nepasigedau. Eksponatų baldai kokybiški, solidūs. Dirbtinė šviesa gražiai dera su natūralia. Sienų, grindų, baldų spalvos ir faktūros džiugina akį. Kitaip ir neturėtų būti, muziejaus ekspoziciją kūrė kviestinė specialistė iš Vokietijos. Aprašai aiškūs, papildomai dar nuomojamas audiogidas (jo nesiklausiau), yra ir labai išsamus spalvotas katalogas - taigi tekstiniai daliai skirta tikrai daug dėmesio. Yra edukacinė klasė, kino salytė - išvada tokia: Vilnių, bažnyčių miestą, šis muziejus tikrai praturtino. 8 litų už bilietą suaugusiems tikrai negaila, o vaikams ir senjorams yra nuolaidos. Dėmesio, paskutinį mėnesio penktadienį, lankymas nemokamas:)

Yra keli nežymus ekspozicijos trūkumai. Kai kurie naujo muziejaus baldų stiklai purvini, vitrinų durys užsidaro nesandariai - tad dulkėms kelias atviras. Gražusis katalogas kainuoja net 15 litų (palyginkim su trečdaliu storesniu Genocido aukų muziejaus “Gidu po ekspozicijas”, tekainuojančiu 8 litus). Šitas muziejus nenuobodus! Esate laukiami. Muziejaus skiltis Facebook-e.

Muziejuje neleidžiama fotografuoti, tad siūlau pažiūrėti video reportažą iš atidarymo (kuriame dominuoja valdžios žmonės, o ne ekspozicija). Jį rasite čia. Bendras ekspozicijos įvertinimas - puikus. Yra į ką žiūrėti, yra ką naujo sužinoti. Bažnyčiai atsiėmus pastatą de facto ir parodžius pavyzdį, kaip tvarkytis su paveldu, spręsis ir Architektūros muziejaus reikalai - jo fondus lyg rengiamasi integruoti į Vilniaus miesto muziejų, o pastarąjį įkurdinti Technikos muziejuje, apie kurį - kitos pastraipos.

Visai kitokie žodžiai buvo skirti Tytuvėnų sakralinio meno muziejui. Bet dėl tragiško pastarojo likimo, nieko ten neanalizuosim, užteks kelių nuotraukų.

Į pradžią

Jei ne gaisras, muziejus galėjo plėstis ir tapti vertu eksponatų, suvežtų iš visos Lietuvos

Jei ne gaisras, muziejus galėjo plėstis ir tapti vertu eksponatų, suvežtų iš visos Lietuvos

taip atrodė įėjimas į muziejų iki nelemtojo gaisro

taip atrodė įėjimas į muziejų iki nelemtojo gaisro

Bendras salės vaizdas - medinės grindys, medinės lubos, kuklūs baldai ir neįkainojami eksponatai

Bendras salės vaizdas - medinės grindys, medinės lubos, kuklūs baldai ir neįkainojami eksponatai

Skylės po atminimo lenta dabar atrodo pranašiskai

Skylės po atminimo lenta dabar atrodo pranašiskai

Rodyk draugams

Gintaro muziejus Vilniuje

Gintaro muziejus - galerija Vilniuje.

Muziejaus interjere dominuoja stiklas ir smėlis, grafinis vaizdas, užklijuotas ant plastiko, galėtų būti atliktas "švariau"

Muziejaus interjere dominuoja stiklas ir smėlis, grafinis vaizdas, užklijuotas ant plastiko, galėtų būti atliktas

Visai šalia Bažnytinio paveldo muziejaus įsikūręs privatus muziejus galerija. Jis įrengtas privačiomis lėšomis, tad kritikuoti jo nedera - ar dažni privatūs muziejai Lietuvoje? Apsilankyti jame neabejotinai verta - jis NEMOKAMAS.

Puodų žiedimo krosnis ir gintaras nesusiję dalykai, bet muziejaus atmosfera šilta ir paslaptinga

Puodų žiedimo krosnis ir gintaras nesusiję dalykai, bet muziejaus atmosfera šilta ir paslaptinga

Štai kelios nuotraukos, iliustruojančios, kad nors šis muziejus įsikūręs ankštoje erdvėje, dvejuose rūsiuose, jis nenuobodus. Įrengimo darbai baigti prieš keturis metus, tad dizainas ir technologijos nespėjo pasenti.

Malonu pastebėti, kad šiame muziejuje lankytojai laukiami, salono darbuotojos maloniai atsako į klausimus ir neverčia nieko pirkti.

Valtis palubėje atrodo grubokai, o pats sumanymas eksponuoti naujas technologijas intriguoja

Valtis palubėje atrodo grubokai, o pats sumanymas eksponuoti naujas technologijas intriguoja

Žemai lenkiu galvą prieš savininkus ir jų talkininkus. Tikrai derėtų Kultūros ministerijai skirti

Stiklo grindys atrodo idealus sprendinys šioje aplinkoje, deja, jos susibraižo

Stiklo grindys atrodo idealus sprendinys šioje aplinkoje, deja, jos susibraižo

šiam privačiam muziejui kokią vienkartinę premiją ir atvesti į jį kokių karališkų ar diplomatinių delegacijų, kad paremtų šią iniciatyvą įsigydami gintaro dirbinių. Juo labiau, kad Palangos muziejus-pusbrolis pakliuvo į neatsakingų kūrėjų “spąstus”

Į pradžią

Rodyk draugams

KGB genocido aukų muziejus

Genocodo aukų muziejus (KGB muziejus), Vilnius
Taigi, ir pradėsim nuo Genocido aukų, liaudyje vadinamo KGB, muziejaus. Iš karto perspėju - nuosekliai jį apžiūrėti reikia bent trijų apsilankymų. Vien rūsių su kalinimo, kankinimo (KGB žargonu - fizinio poveikio) ir šaudymo kameromis apžiūrėjimas užima dvi valandas. Šioje dalyje mums ekskursiją vedė gidas Ričardas, po jo sukrečiančio ir įtaigaus pasakojimo dar ilgokai negalėjome atsigauti ir klaidžiojame painiais koridoriais vieni.

KGB požemio kalėjime daug paslapčių...

KGB požemio kalėjime daug paslapčių...

Pirmame muziejaus aukšte holas su KGB aukų fas-anfas nuotraukomis (tam tikra šios idėjos atmaina rodoma Vilniuje ŠMC kaip didžiausia naujiena…). Muziejaus konferencijų salė irgi įrengta intriguojančiai, čia už kelis litus galima pažiūrėti tokių filmų, kokių kitur nepamatysi, pavyzdžiui žiaurų Ukrainos meninį filmą apie Stalino sukeltą badmetį. Ekspozicijos apie Lietuvos partizanus labai meniškos ir modernios, nors įrengtos prieš 5 metus. Čia rodomos ir uniformos, kurias dėvėjo partizanai, ir pancer faustas, ir bunkerių įrengimo schemos (darytos KGB)

Kompiuteryje yra vienas vienintelis filmas, bet vertas kad jį pažiūrėti iki galo

Kompiuteryje yra vienas vienintelis filmas, bet vertas kad jį pažiūrėti iki galo

Ypač įdomus filmas demonstruojamas salėje, pasakojančioje apie sovietų pajėgas, dalyvavusias kovose su partizanais. Tai KGB mokomasis filmas “Surask partizanų bunkerį”, sukurtas 1968 metais, jau seniai užsmaugus ginkluotą pasipriešinimą. Tai baimės jiems įvarė lietuviai (Estijos ir Latvijos jauni vyrai galvas padėjo SS gretose, tad partizaninis judėjimas ten buvo kuklesnis, bet dėl to į Sibirą latvių ir estų ištrėmė nė kiek ne mažiau). Įdomiai pateikta partizanų spaudos istorija, iki šiol randami bidonai su partizanų štabų dokumentais ir leidiniais. Muziejaus knygynėlyje knygos neįtikėtinai pigios - be prekybinio antkainio, tad verta turėti keliolika litų.

Totalinį sekimą galima išbandyti ir pačiam - sekti kitus muziejaus lankytojus

Totalinį sekimą galima išbandyti ir pačiam - sekti kitus muziejaus lankytojus

Antras aukštas pasakoja apie KGB istoriją Lietuvoje bei šios organizacijos struktūrą. Atkurtas pasiklausymo kambarys sudomino - grindyse yra parodyti telefono kabeliai - pasirodo visas ryšys sovietmečiu ėjo pro šį pastatą, tad klausytis telefoninių pokalbių buvo galima tiesiai iš OTO skyriaus kabinetų. Yra ir seno KGB šlovės kambario (raudojo kampelio) rekonstrukcija su rankų darbo sienlaikraščiais. Deja dalis šviestuvų ekspozicijose neveikia - kaip paaiškino prižiūrėtojai, dėl taupymo. (ir kiek gi taip sutaupoma…?) Tad atmosfera tikrai paslaptinga ir gūdi.
Labai baisus muziejaus koridorius su sovietų represuotų šeimų nuotraukomis per visą sieną ir nuskeltas pasenęs veidrodis, atspindintis pamėkliškus lankytojų siluetus.

Mistiškai judantys vaizdai su tremtinių nuotraukomis - dar niekur nematytas metodas

Mistiškai judantys vaizdai su tremtinių kapų nuotraukomis - dar niekur nematytas metodas

Kitoje koridoriaus pusėje ekspozicijos apie kalėjimus, lagerius, tremtį. Kalėjimų patalpa patiko dėl palubėje ištiesto spygliuotų vielų tinklo ir metalinių vaizdų. Trėmimai ir grįžimas namo po Stalino mirties pateikti be jokių naujovių, bet jaudinančiai. Lenktame ekrane galima pasižiūrėti specialų filmą.

Labai daug medžiagos sudėta į paskutinę patalpą, kurioje pasakojama apie taikų pasipriešinimą. Dar daugiau medžiagos kompiuteriniame terminale su prisilietimams jautriu ekranu. Slapta KGB filmuoti kadrai - B. Sadūnaitės tardymas, demonstracijos. Visa tai vainikuoja užuomina į Sąjūdį - didelis pano virš sovietinės nykumos. Patalpa pritemdyta, tad primena rezistentų ar pogrindininkų konspiracinę veiklą. O už stiklo sienos - KGB fotolaboratorija, išlikusi čia nuo 1991-ųjų, kai jie pagaliau sugrįžo į savo Tėvynę:)

Pasirodo, Lietuvoje rezistentų judėjime aktyviausiai dalyvavo katalikų bažnyčia

Pasirodo, Lietuvoje rezistentų judėjime aktyviausiai dalyvavo katalikų bažnyčia

Daug dėmesio skiriama katalikų bažnyčios veiklai - Katalikų bažnyčios kronikai, kurios platinimo tinklo net KGB nesugebėjo susekti. Šioje patalpoje irgi nedaug technologijų, tiesiog profesionaliai išdėstyti eksponatai, nuotraukos, tekstas.

Išvada - ne veltui šis muziejus populiarus tarp užsieniečių. Čia ir forma ir turinys pasakoja istoriją NEnuobodžiai.

Informatyvus ir muziejaus tinklalapis internete, bei facebook-e

Labai sveika, kad muziejus dirba ir šeštadieniais ir sekmadieniais, nuo pernai metų rengia ir muziejų naktis (apie gegužės 15) - tada jį ir atradom. Post Scriptum - savaitraštis “Veidas” paskelbė šį muziejų labiausiai užsienio turistų lankomu.

Grįžti prie kitų muziejų

Rodyk draugams

Kontrabandos muziejus - NEMOKAMAI

Į kontrabandos ekspoziciją įkeltas jūrinis 20 pėdų konteineris, be visokių įdomybių čia ir mėgstama kontrabandistų Audi 80 bei įvairios jau iššifruotos vietęlės, kur slepiama kontrabanda
Į kontrabandos ekspoziciją įkeltas jūrinis 20 pėdų konteineris, be visokių įdomybių čia ir mėgstama kontrabandistų Audi 80 bei įvairios jau iššifruotos vietelės, kur slepiama kontrabanda

Ilgai lauktas vizitas (dirba tik darbo dienomis) - į Muitinės muziejų Vilniuje, Jaruzalės gatvėje. Pažiūrėjus filmą apie jį Youtube susidarė prieštaringas įspūdis. Blogeris “Lokiopedom” parašė labai intriguojantį aprašymą. (Būtinai perskaitykite:) “Gyvas” apsilankymas išsklaidė visas abejones - tai tikrai smagi vieta, kurioje kraupoka Lietuvos istorija papasakota per kontrabandos istorijos prizmę.

Labai įtaigi aplinka žavi ne mažiau negu eksponatai. Ačiū Lietuvos muitinei
Labai įtaigi aplinka žavi ne mažiau negu eksponatai. Ačiū Lietuvos muitinei

Ekspozicijos vertė turbūt formos ir turinio vienovėje, netikėtuose akcentuose, šiuolaikiškose eksponavimo technikose. Ir esmė čia ne kompiuteriniuose terminaluose, garso instaliacijose ar vaizdo projektoriuose - šiais “stebuklais: jau nieko nenustebinsi. Sėmės šaknys slypi puikiame derinyje - technologinių sprendimų, grafikos, skaitmeninės spaudos, interjero sprendinių, ir, aišku, apšvietimo. Kiekvienas laikotarpis turi savitą stilių - medinių dėžių, metalinio konteinerio ar juodai pilką sovietmetį atskleidžiančio laikotarpio spalvų gamą.

Ypač gera pasėdėti ant jaukiai paslėptų minkštų suoliukų muitininkų dovanų sekcijoje. Besėdint teko pastebėti ir kritikuotinų dalykų. Kompiuteriniai terminalai ne iki galo užpildyti informacija. Gatvėje prie muziejaus nėra nuorodų. Muziejus nemokamas (sic!), tad atėjus reikia susirasti muziejininkus, kad įjungtų šviesas ir visus tuos kompiuterius (ak, vis ta krizė, vis tas taupymas).

Ar čia nuobodu - ne!

Atvirkščiai - čia labai įdomu. Kai kurie muziejai turi draugų facebook-e.

Užteks apie Vilnių. Vasarą teko aplankyti Anykščius. Širdis džiaugėsi vietiniame Arklio muziejuje. Yra ten kažkas, kas pritraukia per metus 60000 lankytojų. Šešiasdešimt tūkstančių! Lietuvos žmogui ta tema labai svarbi. Edukacinė duonos kepimo programa labai populiari. Nors ji supaprastinta - lankytojai kepa duonelę iš tešlos ruošinių. O tokiam Prienų muziejuje, į duonos kepimo kursus lankytojai veržiasi, kad ir tešlą patys užsiraugtų…

O apie ekspoziciją tai nėra daug ko kalbėti - didelis klaimas, daug visokių vežėčių, vežimų, karietų, fajetonų, padargų, jokio profesionalaus apšvietimo. Bet lankytojams patinka… nes yra nebrangi ‘kaimiška” užeiga, didelis kiemas, suvenyrų visokių. Ir labai šilti muziejininkai. Nenuobodu.

Grįžti prie kitų muziejų

Rodyk draugams

Dinozaurų muziejus Oze

Dinozaurų muziejus… prekybos centre

Dinozaurų paroda Ozo prekybos centre paviršutiniška, bet mums neišmanėliams, pasirodė įdomi

Dinozaurų paroda Ozo prekybos centre paviršutiniška, bet mums neišmanėliams, pasirodė įdomi

O čia gi kas - stebuklas? Ozo prekybos centre dinozaurų muziejus, ir dar be pinigų… Ir dinozaurai moksliškai atrodo, ir paaiškinimai T.Ivanauskui gėdos nepadarytų. Ir lankytojų daug - gal muziejus perkelti į prekybos centrus - lankytojų netrūktų… Nors prekybos centrai irgi stengiasi mus kultūringais padaryti - naujausia iniciatyva - kabina foto parodas (Akropoliai, Europa Vilniuje). Matyt, savininkai jaučia sąžinės graužimą, kad iš tautos daržoves daro…

O nuo spalio vidurio Ozas pranoko save - atvežė gerą gyvą ZOO parodą - vabalai, tarakonai, šimtakojai, lervos, vorai - visi GYVI, su išsamiais aprašymais. ir viskas - dykai (nemokamai)… kad tik klientą privilioti. Vis geriau negu nuogybės:)

OZAS tęsia muziejų ir parodų perkėlimo į Prekybos centrus tradiciją.

Šalia vabalų - istorinė karieta, naudota Blindos filmavime

Šalia vabalų - istorinė karieta, naudota Blindos filmavime

Vabalų paroda - profesionali, gražiai pagaminta (ir saugiai, kad reti vabalai neužpultų Lietuvėlės), didelė. Dedu nuotraukų ir raginu skubiai aplankyti, galima užsisakyti NEMOKAMĄ ekskursiją:).

Didelė vabalų paroda -Tado Ivanausko muziejaus konkurentė

Didelė vabalų paroda -Tado Ivanausko muziejaus konkurentė

Trūkumai? - trūksta  vabalų aprašų (dalis jų atrodo bus dingę, ta dalis kuri yra - labai išsami).

Į pradžią

)

Vabalai, šalių jų deretų pardavinėti dezinfekcijos priemones:)

Rodyk draugams

Žydų paveldas Lietuvoje, istorija, tragedija, pakantumas

Šiaulių “Aušros” muziejus susideda net iš penkių stambių filialų. Apsilankęs Ch. Frenkelio Viloje užsimaniau apsilankyti ir Dviračių, Fotografijos bei kituose muziejaus padaliniuose, deja ekskursijas teko atidėti kitam Šiaulių vizitavimui. Ch. Frenkelio Vila labai labai įdomus pastatas.

Paroda apie Frenkelių šeimą

Paroda apie Frenkelių šeimą

Įtaigi ir jos istoriją pristatanti paroda, pritaikyta prie secesinio stiliaus, plakatai gal kokių 4 metrų ilgio, neįprastos formos. Ypač patiko originali parodos detalė - ant odos užspausti vaizdai iš batų fabriko, kurio savininkas ir buvo Frenkelis, gyvenimo.

labai įdomius retro filmus rodo nuolat veikiantis muziejaus kino teatras

labai įdomius retro filmus rodo nuolat veikiantis muziejaus kino teatras

Miela buvo pavaikščioti ir po pagrindinė ekspoziciją - provincijos dvarą ir miestelį atspindinčią. Technologinių stebuklų nedaug, bet viskas miela, iš medžio. Netgi muziejaus koridorius panaudotas ekspozicijai…

Muziejaus koridorius - įdomi ekspozicijos tąsa

Muziejaus koridorius - įdomi ekspozicijos tąsa

O visa kita puiku. Apibendrinant, ši vila - viena iš vietų, kurią kultūringas lietuvis privalo būtinai aplankyti. Kartu tai taurus paminklas išnykusiai (išnaikintai) Lietuvos žydų bendruomenei. Nenuobodu.

O čia filmas, kuris deja, neatspindi muziejaus ir vilos įtaigos ir įdomybių:)

Apsilankius vienoje iš vietų, kur vokiečių okupacijos metais buvo duobėse šaudomi žydai, lenkai, karo belaisviai, išgirdau įdomią istoriją apie Panerių memorialo muziejų. Pasirodo, sovietmečiu jis sudegė. Kad išvengti skandalo, komunistų valdžia, CK, nutarė jį paslapčia atstatyti. Statybinių medžiagų deficito laikais buvo prisidengta pagalbinio pastato - sandėliuko, statybos legenda. Taip ir atsirado dabartinis muziejaus pastatas. Nors žiemą jame labai šalta, bet viduje visus metus veikia įspūdinga nedidelė ekspozicija, įrengta prieš kokių 30 metų. Truputi atnaujinta, ji papasakoja visą liūdną Panerių istoriją - nuo sovietų lėktuvų kuro bazės  1941 metais iki daugiau nei šimto tūkstančių žmonių kapų. Iki išbaigtumo trūksta šviesos sprendimų. Jei kas klaustų, siūlyčiau įrengti papildomą apšvietimą dideliems plakatams, dengiantiems pasvirusias lubų plokštumas. Kol kas  juos apšviečia buitiniai šviestuvai su kaitrinėmis lemputėmis… Taigi, čia šiurpuliukai krečia…

Po Panerių apsilankykime Žydų muziejaus Tolerancijos centre, Naugarduko gatvėje Vilniuje.

Ekspozicija Tolerancijos centre

Ekspozicija Tolerancijos centre

Buvęs žydų filharmonijos pastatas sovietmečiu buvo… kinoteatru “Pionierius”. Po rekonstrukcijos tapo dailios architektūros statiniu, pritaikytu prabėgomis papasakoti seną ir turtingą žydų istoriją Lietuvoje. Šios istorijos ištakos siekia Vytauto Didžiojo laikus, o Vilnius iki Holokausto buvo vadinamas Lietuvos Jaruzale.

Ekspozicija nevienalytė, per daugiau negu dešimt metų įrenginėta etapais. Yra ir kilnojamoji paroda atspausdinta ant plastikinio tento, gražūs stiklo baldai, labai daug profesionaliai įrėmintų lakštų, paveikslų, geras apšvietimas. Ar šiame muziejuje nuobodu? - Tikrai ne. Bet norisi šiltesnio pasakojimo, ne tokio formalaus

Į pradžią

Rodyk draugams

Trakų pilyje interaktyvios ekspozicijos

O kurgi nuvesti atvykusį į Vilnių giminaitį, verslo partnerį ar turistą. Vietų yra daug, bet dažniausiai linkstama aplankyti Trakus su jų specifinėmis įžymybėmis - kibinais, ežerais ir, aįšku, Trakų pilimi. Šį pavasarį nustebau, kad be salos Pilies yra dar Pusiasalio pilis su dideliu aptvertu parku ir puikiomis sakralinio meno ekspozicijomis, įrengtomis senovinėje bažnyčioje bei jos rūsyje. Nors ekspozicijoms tikrai ne pirmi metai, jaukiu, santūriu grožiu jos nenusileidžia šiemet atidarytam Sakralinio meno muziejui Vilniuje (apie jau rašiau). O kas pasikeitė Trakų salos pilyje per 15 metų, kol ten nebuvau?

Trakų salos muziejus

Buvau nusiteikęs parašyti sarkastišką reportažą, panašų kaip apie Gedimino bokštą Vilniuje. Mano nuostabai nebuvo ribų, kai užlipęs į trečią centrinių pilies rūmų aukštą įžengiau į ekspozicijų sales.

Naujos Trakų salos pilies vitrinos - geriausia ką teko matyti.

Naujos Trakų salos pilies vitrinos - geriausia, ką teko matyti.

Ten, kur anksčiau buvo pridulkėjusios suskilusiu stiklu dengtos vitrinos, pamačiau visiškai naujas, įspūdingas ir interaktyvias erdves. Pirmojoje salėje ypač patiko vitrinų pašvietimas iš viršaus, suliejantis vitrinas su gotikinių salių skliautas į vieną visumą. Ant lubų kažkoks aparatas rodo senovinius herbus. Pačios vitrinos turi neskaidrų fasadą su herbų, skydų, raitelių formų langais, todėl suintriguoja pasižvalgyti - kas už jų?

Antra salė - kitas vitrinų sprendinys

Antra salė - kitas vitrinų sprendinys

Ant fasadų tekstai ir graviūros su menišku taškiniu apšvietimu. Eksponatai gerai apšviesti paslėptais šviestuvėliais, o vitrinų nugaros - stiklinės. Dabar aišku, kodėl jos taip įsikomponuoja į raudonų plytų gotikines sales. Nors salių prižiūrėtoja nežinojo, kas visa tai sukūrė, ačiū jums, jei teks skaityti šį blog-ą. Vitrinų ir pirmoje ir antroje salėje viršų puošia rankų darbo drožiniai. Ypač patiko stovai su papildoma informacija vokiškai, angliškai, lenkiškai, rusiškai. Kalbų skaičiumi ši ekspozicija rekordininkė, gal ne tik

Didikas iš paveikslo linksmai bendrauja su apstulbusiais turistais

Didikas iš paveikslo linksmai bendrauja su apstulbusiais turistais

Lietuvoje, bet ir visoje Sov.. (oi, atsiprašau) Europos Sąjungoje.

Kitoje salėje vitrinos jau kitokios, kaip ir vaizduojamas istorinis laikotarpis. Pasuktose kampu vitrinose rastas ir genialus sprendimas tekstams ir žemėlapiams rodyti. Šioje salėje furorą sukelia realiai trimatis senovės didiko paveikslas, judantis ir merkiantis akį bei mojantis ranka. Dar salėje aidi kažkoks pasakojimas ar teismo ištrauka, tik gal per tyliai. Už stiklo vitrinos sėdi senovės (LDK) didikai, jaukiai dega

Vieni turistai pro griuvėsių angas žiūri sugriautų trakų paveikslus, kiti šoka ant grindų, griaudami akmenis

Vieni turistai pro griuvėsių angas žiūri sugriautų Trakų paveikslus, kiti šoka ant grindų, griaudami akmenis

žvakės - pasirodo, teismai vykdavo pilyse, ir nereikėdavo metais laukti, kol baigsis koks gudresnis teismo procesas. Tiesiog nebuvo jokių advokatų, jų ligų, kaip vilkinimo priemonės, ir kitų brandžios demokratijos elementų.

Opa, laikas į kitą salę, skendinčią paslaptingoje prietemoje. Griuvėsiai griuvėsiai, kaip rašė poetas: “Pelėsiais ir kerpėm apaugas…”. O mano kompaniją šioje salėje įtraukė interaktyvus žaidimas - lipi ant akmenų, o jie su triukšmu krenta į duobę ar šulinį, atsiveria lobis:) kai visus akmenis išgriauni, vėl viskas iš pradžių. Kažkoks vaikas užsiciklino ir tėvams teko ilgokai laukti. Viskas baigėsi

Šioje salėje pasakojama, kad Trakus restauravo ir prie juos gruovusio rusų caro, ir prie lenkų, ir net WWII karo metu

Šioje salėje pasakojama, kad Trakus restauravo ir prie juos anksčiau griovusio rusų caro, ir prie lenkų, ir net WWII karo metu

pažadais dar čia sugrįžti. Šis muziejus tikrai nenuobodus.

Pro minią turistų nuėjome į sekančia salę (bijau aukščio, tad buvo nejauku eiti kabančiomis medinėmis konstrukcijomis…). Drąsiems atitenka viskas, bailiams - merginų panieka, kaip sakė poetas. Čia pasakojama apie Trakų prikėlimą iš griuvėsių. Paradoksalu - pilį sugriovė rusų kariuomenė LDK didybės pabaigoje, akmenis ir plytas ištampė apylinkių valstiečiai (jei ne sala, gal nieko nebūtų likę), o atstatymas pabaigtas sovietų laikais. Pasakojimas vyksta jaukiai

Ekspozicijo monitoriuje trimatis vaizdas matosi be jokių akinių.

Ekspozicijos monitoriuje trimatis vaizdas matosi be jokių akinių.

kampuose įkomponuotose kelių lygių vitrinose, tarp jų - pilies maketai. Aš nesu maketų gerbėjas, bet čia jie tikrai informatyvūs. Trimatis televizorius vienoje iš vitrinų rodo dokumentiką apie pilies atstatymą. Stiklas ekrano vietoje išpjautas, o erdviniam vaizdui nereikia jokių akinių, kaip kad Forum cinemas kinoteatruose. Jei muziejuje yra tokia technologija, kodėl jos neįsidiegia Forumas? Ar muziejai jau tapo pažangesni už pramogų verslo profesionalus?

Kita salė, kita nuotaika. Čia apie totorius ir karaimus. Pasirodo,

Milžiniški drožiniai užburia, tolėliau dešinėje - informavijos stovas DEU, PL, RU

Milžiniški drožiniai užburia, tolėliau dešinėje - informacijos stovas DEU, PL, RU

jie ne tik Trakuose buvo kunigaikščio Vytauto atvežti, bet atskiromis salomis gyveno (ir gyvena) visoje LDK. Kuo jie skiriasi? -, visų pirma religija, vieni musulmonai, kiti artimi ankstyvajam judaizmui. Informacija pateikta vartomose knygose, daugiau technikos stebuklų šioje salėje nėra, gal tik labai profesionaliai išspręstas apšvietimas. Prižiūrėtoja šioje salėje galėtų būti karaimė ar totorė, gal net su tradiciniais rūbais.

Paskutinėje trečio aukšto salėje radome du vienodus terminalus, įtaisytus į drožinėtus medžio baldus. Prie jų buriavosi turistų grupė, tad teko palaukti. Ta proga į kažkokią mašiną su ratu įmetėme po Litą ir iš cento monetos pasigaminome suvenyrų. Terminaluose multiplikacinė, kaip Age of Empirie žaidime, pilies istorija. Gal vertėtų prie terminalų prijungti didelius TV, kad matytų daugiau žmonių? Smagu

Dar pilyje pavyko pašaudyti iš lanko ir pamatyti puikią G. Kazimierėno parodą apie Žalgirio mūšį. Pradiniam planui, - trumpam užbėgti į pilį ir po to pasiplaukioti jachta nebuvo lemta išsipildyti. Nesigailim.

Į pradžią

Rodyk draugams

Jono Meko meno centras ir Gugenheimo afera

Jono Meko meno centras Vilniaus vartuose

Grandiozinio Gugenheimo muziejaus pristatymas džiugina savo kuklumu

Grandiozinio Gugenheimo muziejaus pristatymas džiugina savo kuklumu

Trumpam grišiu į Vilnių - į Jono Meko meno centrą. Čia pirmiausia krenta į akis, kad visai neapgalvotas “prieangio” klausimas. Didelė šalta laiptų erdvė tapo valkatų nakvynės vieta su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis. O gal tai puiki įžanga į šiuolaikinį postindustrinį, postmodernistinį meną, įdomų tik patiems jį kuriantiems exhibicionistams?

Centre buvo eksponuojama Kęstučio Šapokos, menotyrininko ir “Kultūros barų” etatinio žurnalisto kuruojama paroda, nukreipta prieš vartotojišką kultūrą. Prie jos gerai derinosi ir dar viena LT amžiaus afera vadinamo Gugenheimo muziejaus prezentacija - ant sienos - bjaurus TV aparatas, ant stalo numestas “maketas”, kelios “vizualizacijos” ant sienos.

Senamadiškas LNM lenkia Meko centrą TV aparatų eksponavimo kultūra

Senamadiškas LNM lenkia Meko centrą TV aparatų eksponavimo kultūra

Net Lietuvos nacionalinis muziejus, garsėjantis ekspozicijų konservatyvumu, jau nekaišioja  TV aparatų ekspozicijos lankytojų  panosėn. Patį muziejaus stūmimo faktą taip smagiai išanalizavo Skaidra Trilupaityte straipsnyje
(Globalūs XXI a. muziejai, SRGF ir Vilniaus kultūrinio planavimo retorika) , kad būtinai, būtinai siūlau perskaityti. Taupydami popierių, straipsnį atspausdinkite ant kitos sąskaitų už šildymą pusės:) - aš asmeniškai nekenčiu skaityti iš kompiuterio ekrano, išimtis - www.bernardinai.lt

Į pradžią

Rodyk draugams